Likus vos kelioms vasaros dienoms, poilsiautojai skuba į įvairius kurortus pasimėgauti šiltu oru bei pasidžiaugti vasariška šiluma, leidžia laiką prie jūros ar kito vandens telkinio, kur pilna maisto pardavėjų, šaltkrepšiuose nešiojančių įvairius greito maisto produktus bei parduodančių juos poilsiautojams. Taigi ką reikėtų žinoti perkantiems tokius maisto produktus ir ar tai yra saugu? Į šį klausimą atsako Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatė Daumantė Hinz – Sinicė.
Skaitytojas klausia: ”Nuolat perkame maistą prie jūros iš asmenų, vaikštančių paplūdimiu ir nešiojančių čeburekus, keptą duoną ir pan. Ar saugu tai daryti, ką daryti apsinuodijus, kas turėtų prisiimti atsakomybę bei ko galiu reikalauti iš pardavėjo?”
Atsako LJAA narė, advokatė Daumantė Hinz–Sinicė:
Asmeniui, vykdančiam maisto išnešiojimo ar išvežiojimo veiklą, rekomenduojama pirkėjui nurodyti veiklos registracijos metu suteiktą atpažinimo numerį taip, kad pirkėjas, prieš įsigydamas maistą, jį aiškiai matytų (pvz., nurodomas prisegtoje / prikabintoje kortelėje, užklijuojamas ant įrangos ir pan.). Maistui nešti arba vežti naudojama įranga (pvz., termokrepšiai, šaltkrepšiai ar kitos talpyklos) ir transporto priemonės paviršiai turi būti švarūs, geros būklės, lengvai plaunami, tinkami sąlyčiui su maistu ir pagal poreikį valomi bei dezinfekuojami. Tokioje įrangoje turi būti palaikoma reikiama maisto produktų laikymo temperatūra pagal gamintojo rekomendacijas. Greitai gendantys maisto produktai turi būti transportuojami šaldymo įrenginiuose ar šaltkrepšiuose, užtikrinant tinkamą tokiems produktams temperatūrą.
Reikalavimai taikomi ne tik veiklos vykdymui, bet ir maisto produktų laikymui, priklausomai nuo produkto rūšies:
- pardavėjas turi būti pasitikrinęs sveikatą teisės aktų nustatyta tvarka ir turėti asmens medicininę knygelę, kuria patvirtinamas leidimas dirbti su maistu;
- pardavėjas turi turėti įgytą galiojantį sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą;
- pardavėjas privalo turėti priemonių, skirtų rankoms valyti ir dezinfekuoti (vienkartinių servetėlių, dezinfekcinio skysčio ir pan.);
- pardavėjas turi laikytis asmens higienos reikalavimų (rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo ir pan.), plauti ir (arba) dezinfekuoti rankas, dėvėti švarius drabužius: pažymėtina, jog palietus pinigus, be papildomos rankų dezinfekcijos pardavėjas liesti maisto negali arba tam reikalinga naudoti pirštines;
- jeigu parduodami nesupakuoti produktai, pardavėjas privalo naudoti maišelius, žnyples, vienkartinės pirštines ir pan.); nesant galimybės užtikrinti rankų švarą, turi būti vykdoma prekyba jau iš anksto supakuotais maisto produktais.
Taigi jeigu poilsiautojas perka maisto produktus, pvz. pajūryje, ir asmuo, pardavęs jam šiuos produktus, nesilaiko aukščiau nurodytų reikalavimų, vartotojas gali kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba teismą dėl žalos atlyginimo, jei vartotojas tokios žalos patyrė. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog pardavėjui nuėjus pajūrio smėliu, o maistui esant nežymėtam pardavėjo rekvizitais, vartotojui gali būti sunku arba neįmanoma identifikuoti maisto pardavėją, todėl ir žalos nebūtų iš ko reikalauti. Dėl šių priežasčių, prieš perkant bet kokį maisto produktą pajūryje, pirkėjas turėtų išsiaiškinti, ar pardavėjas bei jo parduodami maisto produktai atitinka visus aukščiau nurodytus tokios veiklos reikalavimus, priešingu atveju, pirkėjui apsinuodijus ar patyrus kitokios žalos dėl pardavėjo veiksmų, kuriais pastarasis pažeidė LR Maisto įstatymo reikalavimus, keliamus maisto produktų pardavimui, vartotojas nežinotų, iš ko reikalauti patirtos žalos atlyginimo.
Visą straipsnį skaitykite Delfi.lt.
- pagamintas karštas maistas (pvz., picos, čeburekai, kepta duona ir kt.), jeigu yra parduodamas ne tiesiai iš jų pagaminimo, t.y. kepimo, įrenginių, turi būti perduotas galutiniam pirkėjui per ne ilgiau kaip 2 valandas nuo jo pagaminimo momento, jeigu bus užtikrinta, kad tiekimo vartotojams metu jis bus saugus ir kokybiškas;
- negreitai gendantys maisto produktai (pvz., šokoladas, gėrimai ir kt.) privalo būti laikomi gamintojo pakuotėse bei gamintojo nurodytomis laikymo sąlygomis;
- greitai gendantys maisto produktai (sumuštiniai, salotos ir kt.), turi būti laikomi šaldymo įrenginiuose ar šaltkrepšiuose, užtikrinant gamintojo nurodytą temperatūrą; tiekimo ar pardavimo metu žemą temperatūrą palaikančiuose įrenginiuose (talpose) galimas trumpalaikis temperatūros svyravimas, neviršijantis 3 °C (ne ilgiau kaip 2 valandas).
Maisto pardavėjams be reikalavimų veiklos registracijai, maisto pakavimo būdui bei produktų perdavimo pirkėjui trukmei, taikomi ir kiti reikalavimai:
- pardavėjas turi būti pasitikrinęs sveikatą teisės aktų nustatyta tvarka ir turėti asmens medicininę knygelę, kuria patvirtinamas leidimas dirbti su maistu;
- pardavėjas turi turėti įgytą galiojantį sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą;
- pardavėjas privalo turėti priemonių, skirtų rankoms valyti ir dezinfekuoti (vienkartinių servetėlių, dezinfekcinio skysčio ir pan.);
- pardavėjas turi laikytis asmens higienos reikalavimų (rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo ir pan.), plauti ir (arba) dezinfekuoti rankas, dėvėti švarius drabužius: pažymėtina, jog palietus pinigus, be papildomos rankų dezinfekcijos pardavėjas liesti maisto negali arba tam reikalinga naudoti pirštines;
- jeigu parduodami nesupakuoti produktai, pardavėjas privalo naudoti maišelius, žnyples, vienkartinės pirštines ir pan.); nesant galimybės užtikrinti rankų švarą, turi būti vykdoma prekyba jau iš anksto supakuotais maisto produktais.
Taigi jeigu poilsiautojas perka maisto produktus, pvz. pajūryje, ir asmuo, pardavęs jam šiuos produktus, nesilaiko aukščiau nurodytų reikalavimų, vartotojas gali kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba teismą dėl žalos atlyginimo, jei vartotojas tokios žalos patyrė. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog pardavėjui nuėjus pajūrio smėliu, o maistui esant nežymėtam pardavėjo rekvizitais, vartotojui gali būti sunku arba neįmanoma identifikuoti maisto pardavėją, todėl ir žalos nebūtų iš ko reikalauti. Dėl šių priežasčių, prieš perkant bet kokį maisto produktą pajūryje, pirkėjas turėtų išsiaiškinti, ar pardavėjas bei jo parduodami maisto produktai atitinka visus aukščiau nurodytus tokios veiklos reikalavimus, priešingu atveju, pirkėjui apsinuodijus ar patyrus kitokios žalos dėl pardavėjo veiksmų, kuriais pastarasis pažeidė LR Maisto įstatymo reikalavimus, keliamus maisto produktų pardavimui, vartotojas nežinotų, iš ko reikalauti patirtos žalos atlyginimo.
Visą straipsnį skaitykite Delfi.lt.
