Ką reikėtų žinoti atskirai gyvenantiems tėvams, ketinantiems vežtis ar išleisti vaiką atostogoms į užsienį su vienu iš tėvų? Atsakymą pateikiu kartu su K. Cipkuviene.
Gimimo liudijimas – ne asmens dokumentas
Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų, skyriumi gyvenčiam tėvui su vaiku planuojant kelionę į užsienį, yra manymas, kad vaiko gimimo liudijimas yra kelionei į užsienį tinkantis dokumentas: labai svarbu žinoti, jog vaiko gimimo liudijimas nėra tinkamas dokumentas vuikui keliauti į užsienį, kadangi tai nėra vaiko tapatybę patvirtinantis dokumentas. Keliauti į užsienį vaikas gali tik su galiojančiu Lietuvos Respublikos pasu arba asmens tapatybės kortele (jei keliaujama į Šengeno zonos valstybę). Gimimo liudijimo dokumentą kartu į kelionę gali tekti pasiimti tik tuomet, kai su vaiku keliaujančio tėvo ir atžalos pavardės skiriasi bei keliaujama į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei. Šiuos reikalavimus reglamentuoja Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašas.
Taip pat labai svarbu atkreipti į asmens dokumento galiojimo laiką – kai kuriose ne Šengeno zonos valstybėse reikalaujama, kad asmens tapatybės pasas galiotų bent 6 mėn. po išvykimo iš ne Šengeno zonos šalies: šią informaciją galite rasti LR Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje keliauk.urm.lt. Daugiau informacijos apie asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus galima rasti Asmens dokumentų išrašymo centro prie VRM interneto svetainėje, o apie šių dokumentų išdavimą/ keitimą – Migracijos departamento prie VRM svetainėje www.migracija.lt. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog vaikams išduodami asmens dokumentai turi trumpesnį galiojimo laiką nei susauguisesiems išduodami asmens dokumentai.
Sutikimas keliauti užsienyje su vaiku
Paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus, t.y. dažniausiai kito tėvo leidimo vykstant į užsienį su nepilnamečiu vaiku nereikia, nepriklausomai nuo to, ar tėvai susituokę, išsiskyrę, gyvena kartu ar ne.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skyriumi gyvenantiems tėvams privaloma laikytis teismo nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos, jei teismas po tėvų skyrybų tokią nustato arba patvirtina šalių susitarimą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kadangi vaiko atostogos negali trukdyti vaikui bendrauti su abiem tėvais, jei kelionė numatoma kito tėvo būvimo su vaiku laiku. LR Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendravimo su vaikais teisės bei pareigos yra abiejų tėvų, jos vykdomos abipusiu tėvų sutarimu, o jei tai nepavyksta, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus, todėl keliaujant į užsienį su nepilnamečiu vaiku, net ir nesant kito tėvo sutikimo, svarbu laikytis šalių nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas, nepriklausomai nuo to, kur planuojama kelionė – Šengeno ar ne Šengeno erdvėje.
Kada vieno iš tėvų leidimas reikalingas?
Tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas, bet tuo tarpu skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais.
Skyriumi gyvenančio tėvo sutikimas vykti į užsienį taip pat privalomas, jei tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pageidauja su vaiku išvykti į užsienį nuolat gyventi, vadinasi draudžiama vaiką išvežti nuolat gyventi į užsienį be skyriumi gyvenančio tėvo leidimo, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą neatitinkančiu vaiko interesų.
Kada vaikas į užsienį gali vykti be tėvų?
Pagal tarptautinį Šengeno susitarimą, keliauti nepilnamečiai asmenys gali ir nelydimi savo tėvų. Vaikui vykstant su kitu nei tėvai lydinčiuoju asmeniu, taip pat nereikia turėti vaiko tėvų leidimų, tačiau atskirus reikalavimus nepilnamečiams keliauti be tėvų su ar be lydinčiojo asmens reglamentuoja vidinės oro linijų ar sausumos transporto taisyklės, kurios numato skirtingą galimybės keliauti vaikams be tėvų amžiaus ribą, kuri svyruoja nuo 14 iki 16 metų amžiaus.
Tuo tarpu kai nepilnametis asmuo į Šengeno erdvei nepriklausančią valstybę vyksta vienas be lydinčio asmens ar su lydinčiu asmeniu, reikalingas bent vieno iš tėvų rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas, tokią tvarką nustato Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašas, tačiau nereikėtų pamiršti, jog ir šiuo atveju atskiri vežėjai ar oro linijos gali nusistatyti ir kitokią, griežtesnę nepilnamečių asmenų keliavimo tvarką.
Taigi, besiruošiantys atostogoms į užsienį su vaiku asmenys, turėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
- Pasirūpinti, kad vaikas turėtų Lietuvos Respublikos pasą arba asmens tapatybės kortelę;
- Įsitikinti, kad vaiko asmens dokumentai galioja ir galios iki kelionės pabaigos ar tam tikrą minimalų laiko tarpą iki kelionės pabaigos;
- Turėti kartu vaiko gimimo liudijimą, jeigu vaiko ir kartu keliaujančio tėvo pavardė skiriasi;
- skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą;
- Pasidomėti konkrečiose šalyse taikomais, kelionėms su vienu iš tėvų taikomais reikalavimais, dėl kurių visuomet galima kreiptis į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ar vietos konsulinę įstaigą.
Straipsnį galite rasti LRT.lt.
