Socialiniai tinklai seniai tapo ne tik asmeninio bendravimo, bet ir viešos saviraiškos erdve. Daugelis darbuotojų neabejoja, kad tai, ką jie skelbia savo „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ar kitose platformose po darbo valandų, yra jų privataus gyvenimo dalis, todėl darbdavys neturi teisės tuo domėtis ar juo labiau dėl to taikyti drausmines priemones. Vis dėlto praktika rodo, kad riba tarp privataus gyvenimo ir darbo santykių tampa vis siauresnė. Vienas neapgalvotas įrašas gali ne tik sugadinti darbdavio profesinę reputaciją, bet ir tapti pagrindu nutraukti darbo sutartį. Taigi, kada dėl įrašų socialiniuose tinkluose galima netekti darbo, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatė Daumantė Hinz – Sinicė.
Skaitytoja klausia: „Nufilmavau nemalonią sceną darbe, kaip viršininkas šaukia ant manęs. Ar galiu tokiais duomenimis pasidalinti socialinėje erdvėje? Ar pats nesulaukčiau neigiamų pasekmių dėl tokio įrašo paviešinimo? Kaip elgtis: viešinti įrašą ar ne?“
Atsako LJAA narė, advokatė Daumantė Hinz – Sinicė:
Prieš paskelbiant emocingą komentarą apie darbą ar nufilmuotą vaizdo įrašą iš darbo vietos verta sustoti ir savęs paklausti – ar esu pasirengęs šį įrašą paaiškinti ne tik draugams socialiniuose tinkluose, bet ir savo darbdaviui ar teismui? Praktika rodo, kad būtent atsakymas į šį klausimą neretai nulemia, ar socialinių tinklų įrašas liks tik trumpalaike emocijų išraiška, ar taps ilgai trunkančio darbo ginčo ar ginčo dėl dalykinės reputacijos bei žalos atlyginimo priežastimi. Be to, neretai pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojo darbo sutartyje ar kituose darbdavio vidiniuose dokumentuose yra numatyti ribojimai darbuotojui skleisti tam tikrą informaciją, susijusią su darbdaviu, viešoje erdvėje, numatant baudas už tokių įsipareigojimų pažeidimus. Todėl prieš viešinant bet kokią informaciją, reikėtų įsitikinti, jog tai nėra ribojama vidinėmis darbdavio tvarkomis ar atskiru susitarimu su darbuotoju.
Taigi atsakant į skaitytojo klausimą, reikėtų pabrėžti, kad prieš viešinant bet kokią informaciją, svarbu įvertinti: ar tokiu būdu nebus atskleisti konfidencialūs ar asmens duomenys, ar tokiu būdu nebus padaryta neproporcingai didelė žala darbdavio reputacijai, pažeisti reikalavimai, nustatyti darbdavio vidinėse tvarkose bei taisyklėse, numatančiose panašių situacijų sprendimo būdus. Jautrios informacijos viešinimas gali pakenkti darbdavio reputacijai, o tai gali tapti dar vienu ilgai trunkančiu ginču teisme bei darbuotojui gali tekti atlyginti žalą darbdaviui dėl reputacijos sumenkinimo, ypač jei darbuotojas nesilaikė vidinės darbdavio tokių situacijų sprendimo tvarkos, procedūros ar šalių susitarimo.
Visą straipsnį skaitykite Delfi.lt.
