Policijos pareigūnas sustabdo automobilį ir pareikalauja pateikti dokumentus, išlipti iš transporto priemonės ar atlikti kitą veiksmą. Jūs manote, kad pirminio sustabdymo priežastis nepagrįsta, todėl atsakote: „Nesutinku su jūsų veiksmais ir jūsų reikalavimo nevykdysiu.“
Po kelių minučių situacija pasikeičia – be pirminio pažeidimo atsiranda klausimas ir dėl teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo.
Kur yra riba?
Su pareigūnu nesutikti galima. Nevykdyti teisėto jo reikalavimo – visai kitas dalykas.
Nesutikimas nėra nusižengimas
Asmuo turi teisę klausti, kodėl buvo sustabdytas, prašyti pareigūno paaiškinti jo veiksmų teisinį pagrindą, teikti savo paaiškinimus, nesutikti su protokole nurodytomis aplinkybėmis ir vėliau teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti priimtą sprendimą.
Todėl sakinys „su pažeidimu nesutinku“ savaime nėra nepaklusimas policijai.
Problema atsiranda tuomet, kai žodinis nesutikimas virsta atsisakymu vykdyti konkretų teisėtą pareigūno reikalavimą. Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Esminis žodis čia – teisėto.
„Manau, kad reikalavimas neteisėtas, todėl jo nevykdysiu“
Tai viena rizikingiausių situacijų.
Žmogus gali nuoširdžiai manyti, kad policijos pareigūnas elgiasi neteisingai. Tačiau subjektyvus įsitikinimas, kad reikalavimas neteisėtas, savaime nesuteikia teisės jo nevykdyti.
Pavyzdžiui, vairuotojai privalo vykdyti Policijos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus tikrinančių pareigūnų nurodymus bei laikytis nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo pareigūnai. Įstatymas taip pat tiesiogiai numato pareigą policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam dėl neblaivumo ar apsvaigimo.
Todėl saugesnė pozicija paprastai yra: reikalavimą įvykdyti, aiškiai užfiksuoti, kad su juo ar pareigūno veiksmais nesutinkate, o jų teisėtumą ginčyti nustatyta tvarka. Tai, žinoma, nereiškia, kad bet koks policininko pasakytas sakinys tampa teisėtu reikalavimu. Pareigūno veiksmai taip pat turi turėti teisinį pagrindą ir neperžengti jam suteiktų įgaliojimų.
Ar privalau pateikti dokumentus?
Jeigu pareigūnas teisės aktų nustatytu pagrindu turi teisę nustatyti asmens tapatybę ar patikrinti vairuotoją, atsisakymas bendradarbiauti vien todėl, kad žmogus nesutinka su patikrinimu, gali sukelti papildomų teisinių pasekmių.
Kai asmens tapatybės negalima nustatyti vietoje arba egzistuoja kiti įstatyme nustatyti pagrindai, teisės aktai tam tikrais atvejais leidžia asmenį pristatyti į policijos įstaigą.
Taigi pozicija „dokumento nerodysiu, nes pirmiausia įrodykite, kad teisėtai mane sustabdėte“ gali ne užbaigti konfliktą, o jį išplėsti.
O jeigu policininkas liepia išlipti iš automobilio?
Čia taip pat svarbus konkretus reikalavimo teisinis pagrindas ir faktinės aplinkybės.
Negalima suformuluoti bendros taisyklės, kad pareigūnas visada ir bet kokiomis aplinkybėmis gali pareikalauti išlipti iš automobilio. Tačiau įstatymų nustatytais atvejais policijos pareigūnai turi plačius įgaliojimus užtikrinti asmenų ir eismo saugumą, atlikti patikrinimą, sulaikyti asmenį ar užkirsti kelią teisės pažeidimui.
Jeigu teisėtam reikalavimui nepaklūstama, įstatymo nustatytomis sąlygomis policija gali panaudoti ir prievartą. Prieš naudodamas fizinę prievartą ar specialiąsias priemones pareigūnas paprastai turi įspėti asmenį ir suteikti galimybę įvykdyti reikalavimą, išskyrus situacijas, kai delsimas kelia grėsmę ar įspėti neįmanoma.
Todėl bandymas fiziškai likti automobilyje ir vietoje „išsiaiškinti, kas čia teisus“ gali turėti gerokai rimtesnių pasekmių nei pats pradinis pažeidimas ar jo nebuvimas.
Ar galima filmuoti policijos pareigūną?
Vien tai, kad filmuojate policijos veiksmus, savaime nereiškia nepaklusimo pareigūnui. Filmavimas gali būti reikšmingas ir siekiant užfiksuoti aplinkybes bei vėliau ginti savo teises.
Tačiau teisė filmuoti nėra teisė trukdyti pareigūnui atlikti jo funkcijas.
Jeigu žmogus filmuoja iš saugaus atstumo ir vykdo teisėtus nurodymus – viena situacija. Jeigu, prisidengdamas filmavimu, fiziškai trukdo sulaikymui, patikrinimui, patenka į ribojamą teritoriją ar nevykdo teisėto nurodymo atsitraukti – jau kita.
Svarbu atskirti įrašo padarymą nuo jo viešo paskelbimo. Policijos veiksmų užfiksavimas savo teisių gynimo ar įrodymų rinkimo tikslu ir vaizdo įrašo paskelbimas socialiniuose tinkluose nėra tapatus veiksmas. Viešinant įrašą gali kilti atskiri asmens duomenų, privatumo ir kitų asmenų teisių apsaugos klausimai.
„Aš tik ginčijausi“
Pats ginčas, kritika ar reikalavimas paaiškinti pareigūno veiksmus dar nereiškia administracinio nusižengimo. Reikia vertinti konkretų žmogaus elgesį.
Vienas asmuo sako: „Su jūsų sprendimu nesutinku. Prašau tai įrašyti į protokolą.“ Kitas, išgirdęs reikalavimą pateikti dokumentą ar atlikti teisėtą veiksmą, kategoriškai atsisako, užsirakina automobilyje, trukdo pareigūnams atlikti procedūrą ar fiziškai priešinasi.
Tai visiškai skirtingos situacijos.
Ar privalau vykti į policijos įstaigą?
Ne kiekvienas pareigūno pasiūlymas „važiuojame į komisariatą“ reiškia, kad asmuo privalo vykti.
Tačiau teisės aktai numato konkrečius atvejus, kai asmuo gali būti sulaikytas ar pristatytas į policijos įstaigą. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais tai gali būti reikalinga asmens tapatybei nustatyti, procesiniams veiksmams atlikti ar teisės pažeidimui užkardyti.
Todėl jeigu kyla abejonių, visiškai pagrįsta paklausti: „Ar aš esu sulaikytas? Kokiu teisiniu pagrindu privalau vykti?“ Tačiau jeigu pareigūnas paaiškina, kad asmuo teisėtai sulaikomas ar pristatomas, fizinis pasipriešinimas nėra tinkamas būdas tokio sprendimo teisėtumui patikrinti.
Kaip elgtis, jeigu manote, kad policininkas elgiasi neteisėtai?
Svarbiausia nepaversti vieno galimo pažeidimo antru.
Paklauskite pareigūno, kokiu pagrindu atliekamas konkretus veiksmas. Aiškiai pasakykite, kad su juo nesutinkate. Jeigu galima – užfiksuokite aplinkybes, išsaugokite vaizdo įrašą, liudytojų kontaktus ir procesinius dokumentus. Jeigu surašomas protokolas, savo nesutikimą ir reikšmingas aplinkybes nurodykite paaiškinimuose. O pareigūno veiksmų ar priimto nutarimo teisėtumą ginčykite tam skirta teisine procedūra.
Policijos pareigūno uniforma nereiškia, kad jo veiksmai negali būti ginčijami. Tačiau teisė ginčyti pareigūno veiksmus nėra teisė nevykdyti kiekvieno reikalavimo, su kuriuo nesutinkate.
Kartais stipriausia pozicija konflikto vietoje yra labai paprasta: „Reikalavimą vykdau, tačiau su jo teisėtumu nesutinku ir jį ginčysiu įstatymų nustatyta tvarka.“ Nes klausimą, ar pareigūnas veikė teisėtai, paprastai saugiau spręsti skundu ir įrodymais, o ne fiziniu pasipriešinimu kelkraštyje.
