Policijos pareigūnas sustabdė automobilį ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Jūs aiškinate, kad pažeidimo nepadarėte, tačiau išgirstate: „Jeigu nesutinkate – galėsite skųsti.“
Dažnam žmogui jau pats protokolo surašymas atrodo kaip galutinis kaltės konstatavimas. Tačiau taip nėra.
Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje – ne tas pats. O pareigūno įsitikinimas, kad padarėte pažeidimą, savaime dar nereiškia, kad jūsų kaltė įrodyta.
Protokolas dar nėra galutinis sprendimas
Administracinio nusižengimo protokolu pirmiausia fiksuojamas galimas administracinis nusižengimas ir suformuluojamas asmeniui reiškiamas kaltinimas administracinio nusižengimo byloje. Jame nurodomos reikšmingos aplinkybės, pažeidimo kvalifikavimas, asmens paaiškinimai ir kita informacija.
Tuo tarpu nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra procesinis sprendimas, priimamas išnagrinėjus bylą ir įvertinus surinktus įrodymus. Juo gali būti paskirta administracinė nuobauda, tačiau byla gali baigtis ir kitaip – pavyzdžiui, administracinio nusižengimo teisena gali būti nutraukta, jeigu nėra pagrindo asmenį patraukti atsakomybėn.
Todėl protokolo nereikėtų vertinti kaip nutarimo.
„Pareigūnas matė savo akimis“
Pareigūno parodymai gali būti svarbus įrodymas, tačiau administracinio nusižengimo byloje nė vienas įrodymas savaime neturi iš anksto nustatytos lemiamos galios. Tarkime, policijos pareigūnas teigia matęs, kad vairuotojas važiuodamas naudojosi telefonu. Vairuotojas tai neigia ir pateikia automobilio vaizdo registratoriaus įrašą, kuriame matyti, kad tuo metu rankoje laikė ne telefoną, o kitą daiktą.
Arba po eismo įvykio vienas liudytojas teigia, kad automobilis į sankryžą įvažiavo degant raudonam signalui, kitas – kad žaliam, o netoliese esančio pastato kamera užfiksavo visą įvykį.
Tokiose situacijose sprendimas negali būti grindžiamas vien formule „pareigūnas taip nurodė, todėl taip ir buvo“. Turi būti vertinama visa byloje surinktų įrodymų visuma.
Galioja nekaltumo prezumpcija
Administracinė atsakomybė savo pobūdžiu yra panaši į baudžiamąją atsakomybę plačiąja prasme, todėl administracinių nusižengimų teisenoje itin reikšminga “nekaltumo prezumpcija“.
Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis. Institucija turi nustatyti administracinio nusižengimo sudėties požymius ir pagrįsti išvadą, kad konkretų pažeidimą padarė būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Jeigu ištyrus įrodymus lieka nepašalintų pagrįstų abejonių dėl asmens kaltės, jos negali būti paprasčiausiai išsprendžiamos nusižengusio asmens nenaudai. Todėl ginče svarbu klausti ne tik „ar pareigūnas mano, kad padariau pažeidimą?“, bet ir „kokiais įrodymais tai pagrįsta?“
Turite teisę matyti bylos duomenis
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra pasyvus proceso stebėtojas.
Jis turi teisę susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą, duoti paaiškinimus, pateikti dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus, naudotis teisine pagalba bei skųsti procesinius sprendimus.
Tai reiškia, kad prieš nusprendžiant, ar nutarimą verta skųsti, naudinga susipažinti ne vien su pačiu nutarimu. Jeigu pažeidimas užfiksuotas vaizdo kamera – svarbu pamatyti įrašą. Jeigu remiamasi liudytojais – įvertinti jų parodymus. Jeigu greitis nustatytas matavimo priemone – gali būti aktualūs jos užfiksuoti duomenys ir konkrečios matavimo aplinkybės. Kartais būtent bylos medžiaga parodo, kokią ginčas turi realią perspektyvą.
„Protokole parašiau, kad sutinku“
Tai taip pat gali turėti reikšmės, tačiau nebūtinai užkerta kelią bet kokiam vėlesniam ginčui.
Asmens paaiškinimas ar prisipažinimas yra vertinamas kartu su kitais bylos duomenimis. Kita vertus, pasirašant procesinius dokumentus verta labai tiksliai perskaityti, su kuo konkrečiai sutinkate.
Jeigu su faktinėmis aplinkybėmis nesutinkate, tai geriausia aiškiai nurodyti iš karto ir trumpai paaiškinti kodėl.
Ypač svarbu atskirti administracinį nurodymą nuo vėliau priimamo nutarimo. Sumokėjus administraciniame nurodyme pasiūlytą baudą nustatyta tvarka, teisinės pasekmės gali būti kitokios nei nusprendus ginčyti pačią atsakomybę.
Kada nutarimą verta skųsti?
Ne kiekvieną baudą racionalu skųsti vien todėl, kad su ja nesinori sutikti.
Skundas gali būti pagrįstas, kai, pavyzdžiui, neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, neįvertintas svarbus vaizdo įrašas ar kitas įrodymas, liudytojų parodymai prieštaringi arba padaryti esminiai proceso pažeidimai.
Kartais ginčas kyla ne dėl to, ar nusižengimas buvo padarytas ar paskirtos baudos dydžio, o dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės. Pavyzdžiui, vairuotojui gali būti svarbi ne vien piniginė bauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tokiu atveju nutarimo pasekmės gali būti gerokai reikšmingesnės už pačios baudos dydį.
Skundui – 20 kalendorinių dienų
Čia delsimas gali kainuoti teisę į įprastą sprendimo peržiūrą.
Ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali būti skundžiamas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Skundas nagrinėjamas apylinkės teisme, o jo pateikimo tvarką reglamentuoja ANK 621–623 straipsniai.
Jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, galima prašyti apylinkės teismo jį atnaujinti. Tačiau termino atnaujinimas nėra automatinis – reikia pagrįsti, kodėl skundas negalėjo būti pateiktas laiku.
Todėl gavus nutarimą ir ketinant jį ginčyti nereikėtų laukti, kol paskirta bauda bus perduota priverstiniam išieškojimui.
Protokolas nėra neklystamumo prezumpcija
Pareigūnai turi teisę nustatyti pažeidimus, rinkti įrodymus ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Tačiau teisė surašyti protokolą nereiškia, kad pareigūno nustatyta įvykių versija tampa neginčijama.
Administracinio nusižengimo procesas egzistuoja būtent tam, kad būtų galima patikrinti kas iš tikrųjų įvyko, ar surinktų įrodymų pakanka ir ar konkretaus asmens veikoje yra visi atsakomybei būtini požymiai.
Todėl gavus protokolą pirmasis klausimas neturėtų būti „kiek reikės sumokėti?“. Kartais svarbesnis klausimas yra – „kokiais įrodymais pagrįsta, kad apskritai padariau šį pažeidimą?“
Pareigūnas gali surašyti protokolą. Tačiau kaltę lemia ne protokolo egzistavimas, o teisėtai surinktų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma.
