Naudoto automobilio kokybė dažnu atveju tampa lemiamu faktoriumi pirkėjo apsisprendimui įsigyti konkretų naudotą automobilį. Dažnai perkant naudotą automobilį, ne tik pirkėjui, bet ir pardavėjui nėra žinoma tikroji automobilio būklė bei esami defektai, kurie neretai išaiškėja jau po naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo. Taigi kokios yra naudoto automobilio pardavėjo teisės bei pareigos parduodant naudotą automobilį bei ką daryti, paaiškėjus automobilio trūkumams?
Skaitytojas klausia: „Prieš kelis mėnesius pardaviau savo naudotą automobilį kitam fiziniam asmeniui. Automobilis buvo senas, bet važiuojantis, apie jo būklę pirkėjui papasakojau tiek, kiek pats žinojau. Po kurio laiko pirkėjas susisiekė ir teigia, kad automobilis turi rimtų gedimų, kurių neva neatskleidžiau, ir dabar reikalauja grąžinti dalį sumokėtų pinigų arba priimti automobilį atgal. Ar pirkėjas turi teisę reikalauti pinigų grąžinimo už naudotą daiktą? Kiek aš, kaip pardavėjas, esu atsakingas už automobilio būklę po pardavimo? Ar svarbu, kad pirkėjas pats apžiūrėjo automobilį prieš pirkdamas?“
Pasak Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narės Daumantės Hinz – Sinicės, šalių ginčai dėl parduodamo naudoto automobilio kokybei keliamų reikalavimų yra labai dažni. Taigi ką reikalinga žinoti pardavėjui?
Parduodant naudotą automobilį, pardavėjui tenka pareiga informuoti pirkėją apie parduodamo automobilio kokybę bei jo būklę. Ši pareiga galioja visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar ji aiškiai įrašyta į pirkimo – pardavimo sutartyje, ar ne. Kitaip tariant, net jei sutartyje nėra jokios automobilio garantijos formuluotės, įstatymas numato pardavėjo atsakomybę, jog automobilis atitiktų jam keliamus kokybės bei naudojimo reikalavimus jo pardavimo metu.
Kalbant apie kokybei bei naudojimui keliamus reikalavimus, svarbu, kad automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal įprastinę paskirtį, o jo kokybės reikalavimai turi atitikti įprastus reikalavimus automobilio naudojimui. Pardavėjas atsako už visus automobilio trūkumus, kurie egzistavo iki automobilio perdavimo pirkėjui momento, net jeigu šie trūkumai paaiškėja tik po sandorio sudarymo. Tai reiškia, kad atsakomybė nėra siejama su tuo, ar pardavėjas žinojo apie defektus – ji kyla dėl paties fakto, kad trūkumai egzistavo perdavimo momentu arba atsirado dėl iki tol susiformavusių priežasčių.
Kada pardavėjas neatsako už automobilio trūkumus?
Pardavėjo teisė išvengti atsakomybės yra ribota ir iš esmės siejama su pareiga tinkamai informuoti pirkėją. Vienintelis efektyvus būdas sumažinti ar eliminuoti pardavėjo atsakomybę – aiškiai, išsamiai ir nedviprasmiškai nurodyti visus žinomus automobilio defektus pirkimo – pardavimo sutartyje. Jei konkretūs trūkumai yra aptarti, laikoma, kad šalys susitarė dėl tokios automobilio kokybės, ir pirkėjas netenka teisės reikšti pretenzijų dėl būtent tų trūkumų, kurie aptarti automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje. Tačiau ši taisyklė taikoma tik tiems defektams, kurie buvo aiškiai įvardyti pirkimo – pradavimo sutartyje: bendro pobūdžio ar nepakankamai konkretūs nurodymai gali būti laikomi nepakankamais, todėl pardavėjo atsakomybė tokiu atveju išlieka.
Pardavėjo pareiga atskleisti informaciją apie automobilio būklę yra aktyvi ir grindžiama sąžiningumo principu. Pardavėjas privalo pateikti visą jam žinomą informaciją, kuri gali turėti reikšmės pirkėjo sprendimui įsigyti automobilį ar nustatyti jo kainą, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas tiesiogiai tokios informacijos prašo. Šios pareigos nevykdymas gali būti vertinamas kaip nesąžiningas elgesys, o neatskleisti defektai – kaip paslėpti trūkumai, už kuriuos pardavėjas atsako.Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad naudoto daikto, įskaitant automobilį, kokybės reikalavimai skiriasi nuo naujo daikto, nes natūralus nusidėvėjimas yra neišvengiamas.
Tačiau net ir naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo momentu, bet ir protingą laiką po jo. Pardavėjas negali remtis tuo, kad automobilis yra naudotas, jei jo būklė lemia esminius naudojimo nepatogumus, trikdžius ar papildomas išlaidas, kurių pirkėjas neturėtų patirti įprastomis sąlygomis. Taip pat turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus automobilio nusidėvėjimo parduodamo automobilio kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju automobiliu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam pirkėjui. Taigi teisės aktai nurodo, jog parduodamas naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti ne tik pirkimo metu, bet ir kurį laiką po to, taip pat ir tai ar paaiškėjęs automobilio defektas gali būti vertinamas kaip natūralus automobilio nusidėvėjimas ir ar bet kuris pirkėjas tokį nusidėvėjimą taip įvertintų.
Atsakant į skaitytojo klausimą, pirmiausiai reikėtų įvertinti automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytus duomenis: kokie automobilio defektai buvo nurodyti ir ar nenurodyti po pirkimo paaiškėję defektai galėjo būti akivaizdūs pirkimo metu. Pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus ir atsisakyti sutarties, kai automobilio defektai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį arba toks naudojimas yra apsunkintas.
Tokiu atveju, kai po trumpo naudojimo laiko paaiškėja automobilio defektai ir jie yra esminiai, t.y. dėl jų automobilio naudojimas yra negalimas, apsunkintas ar brangus jo remontas, pirkėjas apie tai privalo informuoti pardavėją ir turi teisę reikalauti pinigų grąžinimo. Jei nurodyti automobilio defektai nėra esminiai, tokiu atveju pirkėjas savo pasirinkimu gali reikalauti sumažinti pirkimo kainą arba prašyti suremontuoti nenurodytus defektus. Aplinkybės, jog automobilį pirkėjas apžiūrėjo, nėra esminės, jei pirkėjas nėra profesionalus automobilių ekspertas, pardavėjas ir pan., išskyrus atvejus, kai trūkumai yra akivaizdūs.
Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
