Sumokėjote 5 000 Eur už vonios remontą, tačiau po mėnesio pradėjo atsiklijuoti plytelės. Automobilį pasiėmėte iš serviso, bet tas pats gedimas netrukus pasikartojo. Pagal užsakymą pagaminti baldai neatitinka sutartų matmenų. Tokiais atvejais natūraliai kyla klausimas: jeigu darbas atliktas nekokybiškai, kodėl apskritai turėčiau už jį mokėti?
Atsakymas nėra vienareikšmis. Nekokybiškai atliktas darbas suteikia užsakovui konkrečias teisių gynimo priemones, tačiau vien trūkumų faktas savaime ne visada reiškia, kad už atliktus darbus apskritai galima nemokėti. Tai pabrėžiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
Kokio rezultato galite reikalauti iš meistro?
Jeigu verslininkas atlieka darbus vartotojo asmeniniams ar šeimos poreikiams – pavyzdžiui, remontuoja būstą, gamina baldus ar atlieka kitus užsakytus darbus – tokiems santykiams taikoma sustiprinta vartotojo teisių apsauga.
Jeigu atliktas darbas turi trūkumų, priklausomai nuo konkrečios situacijos vartotojas gali reikalauti, kad jie būtų neatlygintinai pašalinti, kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina, o įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais – kad būtų atlygintos trūkumų šalinimo išlaidos.
Jeigu trūkumai yra esminiai ir nepašalinami arba rangovas per protingą terminą nepašalina trūkumų, gali atsirasti pagrindas nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Tačiau šios priemonės nėra neribotai sumuojamos. Negalima dėl to paties trūkumo kartu pareikalauti, kad meistras nemokamai viską perdarytų, sumažintų kainą ir dar atlygintų tas pačias remonto išlaidas. LAT yra išaiškinęs, kad tam tikri rangos darbų trūkumų gynimo būdai yra alternatyvūs.
Ar galima tiesiog nesumokėti likusių pinigų?
Kartais – taip, tačiau ne principu „radau defektą, todėl nemoku nieko“.
Jeigu priimant darbus nustatomi trūkumai, įstatymas tam tikrais atvejais leidžia iš rangovui mokėtinos sumos išskaičiuoti sumą, reikalingą trūkumams pašalinti. Tačiau LAT praktikoje pabrėžiama, kad netinkama darbų kokybė paprastai savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus.
Pavyzdžiui, jeigu iš 10 000 Eur vertės remonto 9 000 Eur vertės darbai atlikti tinkamai, o vienos patalpos trūkumų pašalinimas kainuoja 1 000 Eur, automatinis atsisakymas mokėti visus likusius 5 000 Eur gali būti neproporcingas. Visai kita situacija gali susiklostyti, kai darbų rezultatas dėl esminių trūkumų praktiškai negali būti naudojamas pagal paskirtį.
Pasirašėte darbų priėmimo aktą – ar jau per vėlu?
Nebūtinai.
Priimdamas darbus užsakovas turi juos apžiūrėti ir akivaizdžius trūkumus nurodyti darbų priėmimo dokumentuose. Jeigu matote kreivai sudėtas plyteles, subraižytą paviršių ar kitą akivaizdų defektą, saugiausia jį įrašyti į darbų perdavimo–priėmimo aktą, o ne pasikliauti žodiniu pažadu „kitą savaitę sutvarkysime“.
Tačiau kai kurie trūkumai paaiškėja tik vėliau. Pavyzdžiui, po kelių savaičių pradeda skilinėti sienos, atsiranda drėgmė ar išryškėja kitas defektas, kurio normaliai priimant darbus nebuvo galima pastebėti. Tokiu atveju vien faktas, kad darbų priėmimo aktas jau pasirašytas, savaime neatima teisės remtis paslėptais trūkumais. Apie juos rangovui turi būti pranešta per protingą terminą nuo jų nustatymo.
Kodėl nereikėtų iš karto kviesti kito meistro?
Tai viena dažniausių praktinių klaidų.
Pamatęs nekokybišką rezultatą žmogus paskambina kitam meistrui: „Nuimkite viską ir perdarykite.“ Po savaitės defektų nebelieka – tačiau kartu gali nebelikti ir svarbiausių įrodymų. Jeigu vėliau iš pirmojo rangovo bus reikalaujama 3 000 Eur už trūkumų pašalinimą, jis gali atsakyti: „Mano darbai buvo geri. Jūs patys viską išardėte ir neleidote man net apžiūrėti.“
Todėl prieš šalinant trūkumus verta juos tinkamai užfiksuoti nuotraukomis ir vaizdo įrašais, raštu informuoti rangovą, pareikalauti pašalinti trūkumus ir suteikti jam realią galimybę juos apžiūrėti. Didesnio ginčo atveju gali būti tikslinga pasitelkti nepriklausomą specialistą ar ekspertą ir užfiksuoti trūkumų pobūdį bei jų pašalinimo kainą.
Analogišką įrodinėjimo problemą LAT yra akcentavęs ir automobilio trūkumų byloje: pradėjus remontą dar prieš tinkamai informuojant kitą sutarties šalį, jai gali būti atimta galimybė pačiai įvertinti ir pašalinti trūkumus.
„Meistras pasakė, kad čia normalu“
Žodinio paaiškinimo nepakanka, jeigu darbų rezultatas neatitinka sutarties, techninių reikalavimų ar to, ko vartotojas pagrįstai galėjo tikėtis.
Todėl kilus ginčui svarbiausia ne emocinis vertinimas, kad „padaryta blogai“, o įrodymai: sutartis ir sąmata, susirašinėjimas dėl sutartos darbų kokybės, darbų priėmimo dokumentai, nuotraukos prieš ir po darbų, specialistų išvados, sąskaitos bei duomenys apie trūkumų šalinimo kainą.
Nekokybiškai atliktas darbas nereiškia, kad vartotojas privalo susitaikyti su rezultatu. Tačiau prieš atsisakant mokėti ar leidžiant kitam meistrui viską perdaryti svarbiausia tinkamai užfiksuoti trūkumus ir pasirinkti teisingą teisių gynimo būdą.
Kartais svarbiausias įrodymas ginče yra ne tai, kaip remontas atrodo šiandien, o kaip jis atrodė prieš kitam meistrui jį perdarant.
