„Pervedžiau draugui 10 000 Eur. Susitarėme, kad po metų grąžins. Jokios sutarties nepasirašėme. Dabar jis sako, kad pinigai buvo dovana.“
Tai viena nemaloniausių situacijų kreditoriui – pinigai perduoti, tačiau dokumento, pavadinto „Paskolos sutartis“, nėra. Ar tai reiškia, kad pinigai prarasti?
Nebūtinai. Rašytinės paskolos sutarties nebuvimas savaime dar nereiškia, kad paskolos nebuvo. Tačiau kuo mažiau įrodymų liko apie tikrąjį šalių susitarimą, tuo sudėtingiau gali būti skolą prisiteisti.
Kada paskolos sutartis turi būti rašytinė?
Civilinio kodekso 6.871 straipsnis nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti sudaryta raštu, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, rašytinė forma reikalinga nepriklausomai nuo paskolos dydžio. Tačiau „rašytinė sutartis“ nebūtinai reiškia kelių puslapių advokato parengtą dokumentą su pavadinimu, numeriu ir šalių parašais.
Įstatymas numato, kad rašytinės formos reikalavimus gali atitikti ir paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, jeigu jis patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Todėl paprastas dokumentas „Gavau iš Jono 5 000 Eur paskolą, įsipareigoju grąžinti iki…“ ginčo atveju gali tapti itin svarbiu įrodymu.
O jeigu apskritai nieko nepasirašėme?
Čia situacija tampa sudėtingesnė, bet ne beviltiška. Vien rašytinės formos nesilaikymas paprastai nereiškia, kad paskolos sandoris automatiškai tampa negaliojantis. Tačiau tai gali reikšmingai apriboti galimybes paskolos sudarymo faktą įrodinėti vien liudytojų parodymais. Todėl ginče tenka ieškoti kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pinigai buvo ne padovanoti, sumokėti už prekę ar paslaugą, o būtent perduoti su pareiga juos grąžinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad reikalaujantis grąžinti paskolą asmuo turi įrodyti esmines paskolos teisinių santykių aplinkybes: pinigų perdavimą paskolos gavėjui ir jo įsipareigojimą juos grąžinti.
Banko pavedimas „PASKOLA“ – kiek jis svarbus?
Labai svarbus, tačiau nebūtinai vienintelis ir galutinis įrodymas. Įsivaizduokime: 2025 m. žmogus perveda draugui 10 000 Eur, o pavedimo paskirtyje aiškiai įrašo „PASKOLA“. Po metų pareikalauja pinigus grąžinti, tačiau gavėjas teigia: „Tu man tuos pinigus padovanojai.“
Banko pavedimas tokiu atveju patvirtina ne tik pinigų perdavimo faktą, bet jo paskirtis gali būti reikšminga nustatant, kokiu pagrindu pinigai buvo perduoti.
Dar stipresnė įrodymų visuma susidarytų, jeigu kartu egzistuotų susirašinėjimas:
„10 000 gavau. Grąžinsiu iki rugsėjo.“
arba:
„Šį mėnesį negaliu grąžinti visos paskolos, pervesiu bent 500 Eur.“
Tokie pranešimai gali būti itin reikšmingi vertinant, ar pats pinigų gavėjas pripažino egzistuojančią prievolę juos grąžinti.
Ar „WhatsApp“ ir „Messenger“ žinutės gali tapti įrodymais?
Taip.
Ginče svarbūs gali būti SMS, „Messenger“, „WhatsApp“ susirašinėjimai, elektroniniai laiškai, banko sąskaitų išrašai ir kiti elektroniniai duomenys.
Svarbiausia, kad iš jų būtų galima patikimai nustatyti šalis, susirašinėjimo kontekstą ir tai, apie kokius pinigus kalbama. Todėl gavus skolininko žinutę „žinau, kad tau dar skolingas 8 000 Eur“ jos nereikėtų ištrinti vien todėl, kad nėra formalios paskolos sutarties. Toks skolininko pripažinimas gali tapti vienu svarbiausių įrodymų.
Grąžino 500 Eur – irgi svarbu
Reikšmingas gali būti ir dalinis skolos grąžinimas.
Jeigu žmogui pervedėte 10 000 Eur, o po kelių mėnesių jis jums grąžino 500 Eur pavedime nurodydamas „paskolos grąžinimas“, tai gali būti vertinama kartu su kitais įrodymais sprendžiant, kokie teisiniai santykiai iš tikrųjų siejo šalis.
Teismas paprastai nevertina vieno įrodymo izoliuotai. Analizuojama jų visuma: pinigų perdavimas, pavedimų paskirtis, šalių susirašinėjimas, elgesys po pinigų perdavimo, daliniai mokėjimai ir kitos aplinkybės.
„Tai buvo dovana“
Būtent čia dažnai ir prasideda tikrasis ginčas. Vien faktas, kad 10 000 Eur buvo pervesti kitam žmogui, dar savaime neatsako į klausimą, kodėl jie buvo pervesti.
Kreditorius teigia – paskolinau. Gavėjas – padovanojo. Kitas galimas paaiškinimas – pinigai buvo sumokėti už automobilį, remontą, bendrą investiciją ar kitą prievolę.
Todėl byloje dėl paskolos grąžinimo itin svarbu įrodyti ne tik „aš jam perdaviau pinigus“, bet ir antrąją lygties dalį – „jis įsipareigojo juos man grąžinti“. Būtent šias esmines paskolos aplinkybes akcentuoja ir kasacinio teismo praktika.
Ką daryti, jeigu sutarties nėra?
Pirmiausia – neištrinti ir neprarasti įrodymų.
Išsisaugokite banko sąskaitos išrašus, visą susirašinėjimą, elektroninius laiškus, dokumentus apie dalinius mokėjimus ir kitą informaciją, iš kurios galima nustatyti šalių susitarimo turinį.
Prieš kreipiantis į teismą taip pat svarbu įvertinti, ar jau suėjo paskolos grąžinimo terminas, o jeigu konkretus terminas nebuvo sutartas – kokia grąžinimo tvarka konkrečiu atveju taikoma pagal įstatymą.
Ir dar viena praktinė taisyklė ateičiai: jeigu pinigus iš tiesų skolinate, taip ir parašykite. Net banko pavedimo paskirtyje žodis „paskola“ yra gerokai naudingesnis nei „pervedimas“, „pinigai“ ar tuščias laukelis.
Paskolos sutarties nebuvimas dar nereiškia, kad nėra skolos. Tačiau teisme neužtenka pasakyti: „Jis žino, kad turi man grąžinti.“ Teismui reikia įrodymų.
Todėl kartais vienas prieš penkerius metus išsiųstas pranešimas „grąžinsiu, kai galėsiu“ gali būti vertingesnis už šimtą vėliau pasakytų žodžių.
