Užsisakėte suknelę, kavos aparatą ar baldą internetu. Prekę gavote, išpakavote ir supratote – spalva nepatinka, dydis netinka arba tiesiog persigalvojote. Dažnas vartotojas žino taisyklę: „Pirkau internetu – per 14 dienų galiu grąžinti.“
Iš esmės tai tiesa. Tačiau 14 dienų teisė nėra absoliuti ir nereiškia, kad bet kokią internetu įsigytą prekę galima dvi savaites naudoti, o paskui be jokių pasekmių grąžinti pardavėjui.
Kada pradedamos skaičiuoti 14 dienų?
Perkant internetu sudaroma nuotolinė sutartis. Civilinis kodeksas suteikia vartotojui teisę per 14 dienų nenurodant priežasties atsisakyti nuotolinės sutarties. Perkant prekę šis terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią vartotojas arba jo nurodytas asmuo gauna prekę. Taigi terminas nepradedamas skaičiuoti vien nuo užsakymo pateikimo ar apmokėjimo dienos.
Jeigu vienu užsakymu įsigytos kelios prekės pristatomos atskirai, terminas skaičiuojamas nuo paskutinės prekės gavimo. Specialios taisyklės taikomos ir tada, kai prekė pristatoma keliomis partijomis ar dalimis. Svarbu ir tai, kad per šį terminą vartotojas turi pranešti pardavėjui apie sprendimą atsisakyti sutarties. Vien tyliai išsiųsti prekę atgal ne visada yra geriausias būdas tinkamai įgyvendinti šią teisę.
Ar galima išpakuoti ir išbandyti prekę?
Taip, tačiau yra riba.
Vartotojas turi teisę prekę apžiūrėti ir išbandyti tiek, kiek tai būtina jos pobūdžiui, savybėms ir veikimui nustatyti – iš esmės taip, kaip pagrįstai galėtų tai padaryti fizinėje parduotuvėje. Pavyzdžiui, drabužį galima pasimatuoti. Tačiau tai nereiškia, kad galima su suknele nueiti į vakarėlį, o kitą dieną pareikšti, kad ji „nepatiko“.
Jeigu vartotojas prekę naudojo daugiau, negu buvo būtina jai apžiūrėti ir išbandyti, jis gali būti atsakingas už prekės vertės sumažėjimą. Todėl dažnai girdimas teiginys „atidarei pakuotę – grąžinti nebegalima“ savaime taip pat nėra teisingas. Reikia vertinti konkrečios prekės pobūdį ir tai, ką vartotojas su ja faktiškai darė.
Kas moka už prekės siuntimą atgal?
Pagal bendrąją taisyklę tiesiogines prekės grąžinimo išlaidas padengia vartotojas, jeigu verslininkas nėra sutikęs jų padengti arba tinkamai neinformavo vartotojo, kad šias išlaidas turės apmokėti pats vartotojas.
Pardavėjas, vartotojui tinkamai atsisakius sutarties, turi grąžinti jo sumokėtas sumas, įskaitant standartinio pristatymo išlaidas. Tačiau jeigu pirkėjas pats pasirinko brangesnį pristatymo būdą nei pardavėjo siūlytas pigiausias įprastas pristatymas, papildomo kainų skirtumo pardavėjas neprivalo kompensuoti.
Ar tikrai galima grąžinti viską?
Ne. Įstatymas numato nemažai išimčių.
Viena svarbiausių – pagal vartotojo individualius nurodymus pagamintos prekės. Jeigu užsisakėte pagal individualius matmenis pagamintą spintą, ant gaminio išgraviruotą savo vardą ar kitą aiškiai jums pritaikytą daiktą, vien persigalvojimas paprastai nesuteiks teisės jo grąžinti per 14 dienų.
Išimtis taikoma ir supakuotoms prekėms, kurios dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių netinka grąžinti, jeigu po pristatymo buvo išpakuotos. Taip pat specialios išimtys numatytos greitai gendančioms prekėms, tam tikram skaitmeniniam turiniui, išpakuotiems garso ar vaizdo įrašams ir programinei įrangai bei kitais Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Todėl taisyklė „internetu pirktą prekę visada galima grąžinti“ yra per plati.
„Nepatiko“ ir „sugedo“ – du skirtingi dalykai
Tai vienas svarbiausių skirtumų.
14 dienų taisyklė skirta situacijai, kai prekė yra tinkama, tačiau vartotojas tiesiog persigalvojo. Jam nereikia įrodinėti jokio prekės trūkumo ir net nereikia aiškinti, kodėl jos nebenori. Tačiau jeigu telefonas neveikia, televizorius turi vaizdo defektą ar kavos aparatas po kelių savaičių sugenda, kalbame jau ne apie 14 dienų apsigalvojimo teisę, o apie vartotojo teises dėl prekės neatitikties sutarčiai. Tokiu atveju 14 dienų termino pabaiga nereiškia, kad vartotojas neteko savo teisių. Pardavėjo atsakomybė už prekės neatitiktį paprastai gali būti taikoma, kai trūkumas paaiškėja per dvejus metus nuo prekės pristatymo, o vartotojas įstatymo nustatytomis sąlygomis gali reikalauti prekės remonto, pakeitimo, kainos sumažinimo arba sutarties nutraukimo.
Todėl prieš grąžinant internetu pirktą prekę pirmiausia verta atsakyti į vieną klausimą: ją grąžinate todėl, kad persigalvojote, ar todėl, kad ji turi trūkumų?
Nuo atsakymo priklausys visiškai skirtingos vartotojo teisės.
14 dienų terminas suteikia vartotojui labai plačią galimybę apsigalvoti, tačiau tai nėra universali teisė dvi savaites naudotis bet kokia preke ir vėliau ją grąžinti. Internetinis pirkimas suteikia papildomą apsaugą – ne neribotą teisę persigalvoti bet kokiomis aplinkybėmis.
