„Aš uždirbu daugiau, todėl vaikai liks su manimi“, „mano namas didesnis – teismas pasirinks mane“, „tu vaikų daugiau nebematysi“. Tokie grasinimai skyrybų metu gali tapti itin veiksminga spaudimo priemone. Ypač tada, kai vienas iš sutuoktinių yra finansiškai stipresnis, o kitas dėl vaikų priežiūros kurį laiką nedirbo, uždirba mažiau ar neturi jam nuosavybės teise priklausančio būsto.
Tačiau didesnės pajamos ar brangesnis būstas savaime nesuteikia vienam iš tėvų “daugiau teisių į vaiką“. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad tėvams nesusitarus dėl vaiko gyvenamosios vietos, ginčą sprendžia teismas, vadovaudamasis pirmiausia vaiko interesais ir atsižvelgdamas į jo norą.
Ką tai reiškia? Teismui svarbus ne klausimas, kuris iš tėvų turtingesnis, o kuris sprendimas konkrečiam vaikui geriausiai užtikrins saugią, stabilią ir jo poreikius atitinkančią aplinką. Vertinama faktinė šeimos situacija: vaiko emocinis ryšys su kiekvienu iš tėvų, iki tol buvusi priežiūra, kas rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, tėvų galimybės derinti darbą ir vaiko priežiūrą, vaiko ugdymas, socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos stabilumas bei kitos individualios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat akcentuoja vaiko gyvenamosios aplinkos, ugdymo įstaigos, socialinių ryšių, tėvų užimtumo ir realių galimybių rūpintis vaiku reikšmę.
Todėl vien tai, kad vienas iš tėvų gauna kelis kartus didesnes pajamas, turi nuosavą namą ar gali vaikui pasiūlyti daugiau materialinių galimybių, nereiškia automatinės persvaros ginče dėl vaiko gyvenamosios vietos. Finansiniai vaiko poreikiai gali būti užtikrinami ir nustatant atitinkamo dydžio išlaikymą.
Lygiai taip pat svarbu suprasti, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad kitas tėvas „praranda vaiką“. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina išsaugo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, turi siekti sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime; minimalus bendravimas pateisinamas tik tada, kai platesnis bendravimas kenktų vaiko interesams.
Ginčas dėl vaikų taip pat nėra varžybos, kurias vienas iš tėvų gali „laimėti“ surinkęs daugiau turto ar pasamdęs brangesnį advokatą. Teismo sprendimo centre yra vaikas, o ne tarpusavyje konkuruojantys tėvų interesai.
Todėl jei skyrybų metu girdite grasinimą „atimsiu iš tavęs vaikus“, pirmiausia verta atskirti emocinį spaudimą nuo teisinės realybės. Tinkamas pasirengimas procesui, faktinių aplinkybių ir įrodymų įvertinimas bei aiški teisinė strategija yra kur kas svarbesni už kito sutuoktinio grasinimus.
