Vienas vaikas daugelį metų rūpinasi senstančiais tėvais: veža pas gydytojus, perka vaistus, moka sąskaitas, remontuoja namus, o galiausiai ir kasdien slaugo. Kiti vaikai gyvena savo gyvenimą ir su tėvais beveik nebendrauja. Po tėvo ar motinos mirties paaiškėja – testamento nėra, todėl palikimą visi vaikai paveldi lygiomis dalimis.
Emociškai tai gali atrodyti neteisinga. Tačiau ar daugelį metų tėvais rūpinęsis vaikas pagal įstatymą turi teisę paveldėti daugiau?
Rūpinimasis tėvais savaime didesnės palikimo dalies nesuteikia
Jeigu testamentas nebuvo sudarytas, paveldima pagal įstatymą. Civilinis kodeksas palikėjo vaikus priskiria pirmos eilės įpėdiniams, o tos pačios eilės įpėdiniai pagal bendrąją taisyklę paveldi lygiomis dalimis.
Todėl vien aplinkybė, kad vienas vaikas tėvus lankė kasdien, o kitas – kartą per metus, automatiškai nepakeičia jų paveldėjimo dalių. Įstatymas paveldėjimo dalies dydžio nesieja su tuo, kuris vaikas buvo rūpestingesnis.
Lygiai taip pat vien tai, kad brolis ar sesuo daug metų nepalaikė santykių su tėvais, savaime nereiškia, kad jis ar ji prarado teisę paveldėti.
O jeigu į tėvų turtą investavau savo pinigus?
Čia situacija jau kitokia. Tarkime, vienas iš vaikų savo lėšomis pakeitė tėvų namo stogą, finansavo kapitalinį remontą, įrengė šildymo sistemą ar apmokėjo kitas reikšmingas išlaidas. Tokios investicijos savaime nepadidina paveldėjimo dalies, tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali atsirasti atskiras turtinis reikalavimas.
Svarbu atskirti du dalykus: teisę paveldėti ir teisę reikalauti atlyginti patirtas išlaidas nėra tas pats.
Ar konkretus reikalavimas pagrįstas, priklausys nuo aplinkybių: kodėl pinigai buvo mokami, ar egzistavo susitarimas juos grąžinti, ar tai buvo dovana arba neatlygintina pagalba tėvams, kokio pobūdžio darbai atlikti ir kokie įrodymai išlikę. Vien sąskaitos už statybines medžiagas dar nebūtinai reiškia, kad paveldėjimo byloje automatiškai priklausys kompensacija.
Todėl itin svarbūs banko pavedimai, sąskaitos, sutartys, susirašinėjimas ir kiti įrodymai, leidžiantys nustatyti tikrąjį šalių susitarimą.
O vaistai, slauga ir komunaliniai mokesčiai?
Ne kiekviena tėvams išleista suma tampa skola, kurią po jų mirties galima pareikalauti grąžinti iš palikimo. Šeimos nariai dažnai vieni kitiems padeda neatlygintinai, todėl vertinama, kokiu pagrindu konkrečios išlaidos buvo patirtos. Be to, Civilinis kodeksas nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus bei jais rūpintis.
Todėl teiginys „penkerius metus pirkau mamai vaistus, vadinasi, prieš dalijant palikimą man turi būti grąžinti visi pinigai“ savaime nėra pakankamas. Visai kitaip gali būti vertinamos didelės investicijos į nekilnojamąjį turtą, paskolintos lėšos ar išlaidos, kurias palikėjas buvo įsipareigojęs grąžinti.
Ar nebendravusį vaiką galima apskritai nušalinti nuo paveldėjimo?
Tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. Civilinio kodekso 5.6 straipsnyje numatyti atvejai, kada asmuo neturi teisės paveldėti. Tai siejama su itin rimtu neteisėtu elgesiu – pavyzdžiui, tyčiniais veiksmais prieš palikėją ar kitus įpėdinius, siekiant sudaryti sąlygas paveldėti, prievarta ar apgaule paveikta palikėjo valia, testamento sunaikinimu, slėpimu ar suklastojimu.
Todėl „jis dešimt metų tėvu nesirūpino“ nėra tas pats, kas įstatyme numatytas nušalinimo nuo paveldėjimo pagrindas. Moralinis šeimos narių elgesio vertinimas ir paveldėjimo teisė ne visada sutampa.
Jei norite, kad rūpinęsis vaikas paveldėtų daugiau – tuo reikia pasirūpinti iš anksto
Jeigu pats tėvas ar motina nori, kad juos prižiūrintis vaikas ateityje gautų didesnę turto dalį, vien tikėtis, kad „po mano mirties visi supras, kas manimi rūpinosi“, yra rizikinga.
Tam egzistuoja teisinės priemonės – pirmiausia testamentas, o priklausomai nuo siekiamo rezultato gali būti svarstomi ir kiti turto perleidimo ar išlaikymo susitarimai. Pasirenkant konkretų būdą būtina įvertinti jo teisines pasekmes, įskaitant privalomosios palikimo dalies taisykles.
Todėl atsakymas į klausimą „aš vienas prižiūrėjau tėvus – kodėl paveldėjome po lygiai?“ teisiškai gali būti labai paprastas: todėl, kad nesant kitokios palikėjo valios įstatymas tos pačios eilės įpėdiniams nustato lygias paveldėjimo teises.
Tačiau tai dar nereiškia, kad iki palikėjo mirties patirtos didelės išlaidos ar investicijos visais atvejais turi būti pamirštos. Jos gali būti atskiro turtinio reikalavimo pagrindas, jeigu tam egzistuoja teisinis pagrindas ir jį galima įrodyti.
Rūpinimasis tėvais gali turėti didžiulę moralinę vertę, tačiau savaime nesukuria didesnės paveldėjimo dalies. Jei norima kitokio rezultato, juo geriausia pasirūpinti dar palikėjui esant gyvam.
