Žmogus jums skolingas 15 000 Eur, tačiau oficialiai neturi nei nekilnojamojo turto, nei automobilio, banko sąskaitose – beveik nieko, o darbo užmokestis galbūt apskritai negaunamas. Natūraliai kyla klausimas: kam leisti pinigus teismui ir antstoliui, jeigu šiandien iš skolininko nėra ko išieškoti?
Kartais toks vertinimas ekonomiškai pagrįstas. Tačiau vien faktas, kad skolininkas turto neturi šiandien, dar nereiškia, kad skolos nebus galima išieškoti rytoj.
Prieš nusprendžiant nieko nedaryti svarbu įvertinti ne tik dabartinę skolininko turtinę padėtį, bet ir tai, kas nutiks kreditoriaus reikalavimui bėgant laikui.
Teismo sprendimas pinigų savaime nesukuria
Pirmiausia svarbu suprasti vieną dalyką: laimėta byla dar nereiškia, kad kitą dieną pinigai atsiras jūsų sąskaitoje. Jeigu skolininkas teismo sprendimo nevykdo savanoriškai, kreditoriui reikia vykdomojo dokumento, kurio pagrindu gali būti pradėtas priverstinis išieškojimas. Tuomet skolos išieškojimą vykdo antstolis.
Tačiau jeigu skolininkas iš tikrųjų neturi nei pajamų, nei pinigų sąskaitose, nei realizuotino turto, net ir turint teismo sprendimą visa skola gali būti neatgauta iš karto. Todėl prieš bylinėjantis verta atskirti du klausimus: ar galiu įrodyti skolą ir ar realiai bus iš ko ją išieškoti?
Tai nėra tas pats.
Ką gali daryti antstolis?
Pradėjus vykdymo procesą antstolis turi įstatyme nustatytas priemones skolininko turtui ir pajamoms nustatyti bei išieškojimui vykdyti.
Išieškojimas, laikantis įstatyme nustatytų ribojimų ir eiliškumo, gali būti nukreipiamas į skolininko pinigines lėšas, darbo užmokestį ir kitas pajamas, kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir kitą skolininkui priklausantį turtą. Taip pat gali būti taikomas skolininko turto areštas.
Žinoma, įstatymas saugo ir skolininko interesus – ne iš viso turto bei ne iš visų pajamų galima išieškoti be apribojimų. Pavyzdžiui, iš darbo užmokesčio išskaitoms nustatytos ribos, o tam tikros pinigų sumos ar išmokos apskritai saugomos nuo išieškojimo.
Taigi antstolis nėra priemonė „atimti iš skolininko viską“. Tačiau vykdomoji byla leidžia naudoti teisėtus priverstinio vykdymo mechanizmus, kurių pats kreditorius neturi.
Šiandien bedarbis, po metų – gauna atlyginimą
Būtent čia slypi viena pagrindinių priežasčių, kodėl dabartinis skolininko nemokumas nebūtinai reiškia beviltišką skolą.
Įsivaizduokime, kad vykdymo proceso pradžioje skolininkas oficialiai niekur nedirba ir sąskaitose pinigų nėra. Po metų jis įsidarbina ir pradeda gauti darbo užmokestį. Atsiradus pajamoms, į jas įstatymo nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas.
Tas pats pasakytina apie ateityje atsiradusį turtą ar lėšas: skolininkas gali įsigyti automobilį ar nekilnojamąjį turtą, paveldėti, gauti pinigų į banko sąskaitą ar įgyti kitų turtinių teisių. Skolininko finansinė padėtis nėra “užšaldyta” teismo sprendimo priėmimo dieną. Todėl teismo priteistas ir vykdytinas reikalavimas gali turėti vertę net tada, kai visos skolos nepavyksta išieškoti nedelsiant.
Kodėl pavojinga tiesiog laukti?
Kita medalio pusė – terminai. Kreditorius negali neribotą laiką laikyti reikalavimo stalčiuje ir po daugelio metų tikėtis, kad jo teisės bus ginamos taip pat, kaip pirmąją skolos dieną. Civilinis kodeksas nustato ieškinio senaties terminus, o atskirų rūšių reikalavimams gali būti taikomi skirtingi terminai. Be to, gavus vykdomąjį dokumentą aktualūs jau ir jo pateikimo vykdyti terminai bei vykdymo proceso taisyklės.
Todėl strategija „palauksiu, kol skolininkas nusipirks butą, ir tada paduosiu į teismą“ gali būti pavojinga. Kol kreditorius laukia geresnės skolininko finansinės padėties, gali kilti senaties, įrodymų praradimo ar kitų procesinių problemų.
O jeigu skolininkas pradeda perrašinėti turtą kitiems?
Situacija tampa dar aktualesnė, kai skolininkas turėjo turto, tačiau, atsiradus skolai, pradeda jį dovanoti artimiesiems, parduoti už neįprastai mažą kainą ar kitaip mažinti savo galimybes atsiskaityti su kreditoriumi. Tokiais atvejais vien faktas, kad turto registre skolininko vardu nieko nebėra, dar nebūtinai reiškia ginčo pabaigą.
Civilinis kodeksas numato kreditoriaus teisę tam tikromis sąlygomis ginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius – vadinamąjį actio Pauliana institutą. Tačiau tam būtina nustatyti įstatyme numatytų sąlygų visumą, todėl ne kiekvienas skolininko turto pardavimas ar dovanojimas savaime gali būti panaikintas.
Ar visada verta bylinėtis?
Ne. Skolos išieškojimas turi būti ne tik įmanomas, bet ir ekonomiškai racionalus.
Jeigu skola siekia 300 Eur, o ginčas sudėtingas, reikės ekspertizių, liudytojų ir didelių atstovavimo išlaidų, ekonominis sprendimas gali būti vienoks. Jeigu kalbame apie 100 000 Eur skolą, skolininkas šiuo metu neturi registruoto turto, tačiau yra darbingo amžiaus, vykdo verslą ar yra reali tikimybė, kad ateityje gaus pajamų, vertinimas gali būti visiškai kitoks.
Prieš pradedant procesą verta įvertinti skolos dydį, turimus įrodymus, skolininko dabartinį mokumą, žinomus pajamų šaltinius, galimą turtą, bylinėjimosi ir vykdymo išlaidas bei realią išieškojimo perspektyvą.
Kai kuriais atvejais racionaliau tartis dėl skolos mokėjimo dalimis. Kitais – nedelsiant kreiptis į teismą ir kartu prašyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu tam egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos.
„Neturi turto“ dar nereiškia „neturi skolos“
Didžiausia kreditoriaus klaida gali būti ne nesėkmingas pirmasis išieškojimo bandymas, o per ilgas delsimas apskritai įtvirtinti savo reikalavimą.
Teismo sprendimas negarantuoja, kad nemokus skolininkas iš karto sumokės. Tačiau jis gali suteikti pagrindą pradėti priverstinį vykdymą ir nukreipti išieškojimą į turtą ar pajamas, kai jų atsiranda, laikantis vykdymo procesui taikomų terminų ir taisyklių.
Todėl klausimą „ar verta kreiptis į teismą?“ reikėtų spręsti ne vien pagal tai, kiek pinigų skolininko sąskaitoje yra šiandien.
Šiandien skolininkas gali neturėti nieko. Rytoj jis gali turėti atlyginimą, automobilį, paveldėtą turtą ar pinigų sąskaitoje. Tačiau kreditoriaus teisė laukti nėra neribota – todėl kartais svarbiausia skolą ne iš karto atgauti, o laiku pasirūpinti, kad teisė ją išieškoti nebūtų prarasta.
