Skolininkas žino, kad turi grąžinti 50 000 Eur, tačiau dar iki prasidedant išieškojimui padovanoja butą sutuoktiniui, automobilį „parduoda“ broliui už simbolinę kainą, o kitą vertingą turtą perleidžia vaikams. Kai kreditorius pagaliau kreipiasi dėl skolos, skolininko vardu – beveik nieko.
Ar tai reiškia, kad skola liks tik popieriuje?
Nebūtinai. Kreditorius turi galimybę tam tikrais atvejais ginčyti sandorius, kuriais skolininkas sumažino savo turtą ir taip apsunkino arba padarė neįmanomą skolos išieškojimą. Ši kreditoriaus teisių gynimo priemonė vadinama actio Pauliana.
Kas yra actio Pauliana?
Civilinio kodekso 6.66 straipsnis suteikia kreditoriui teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių skolininkas sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tokį poveikį žinojo arba turėjo žinoti.
Paprastai tariant, atsiradus pareigai atsiskaityti su kreditoriumi, skolininkas negali turto išdalyti artimiesiems ir po to pareikšti: „Aš nieko nebeturiu – nėra iš ko išieškoti.“
Actio Pauliana institutas nereiškia, kad kreditorius įgyja teisę kontroliuoti visus skolininko sandorius.
Kada turto perleidimas pažeidžia kreditoriaus teises?
Esminis klausimas – ką konkretus sandoris padarė skolininko mokumui ir kreditoriaus galimybei gauti prievolės įvykdymą.
Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos, kai dėl sandorio skolininkas tampa nemokus, nors iki tol toks nebuvo, arba kai būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Reikšmingos ir situacijos, kai skolininko mokumas formaliai gal ir neišnyksta, tačiau realios kreditoriaus galimybės išsiieškoti skolą reikšmingai pablogėja.
Pavyzdžiui, jeigu skolininkas turi 200 000 Eur vertės butą ir 100 000 Eur skolą, o vienintelį butą neatlygintinai padovanoja sutuoktiniui, po sandorio nebeturėdamas kito turto, kreditoriaus interesų pažeidimo klausimas yra akivaizdžiai aktualus.
Visai kita situacija, jeigu skolininkas parduoda vieną automobilį už rinkos kainą, gauna realų apmokėjimą, o jo turimo kito turto visiškai pakanka skolai padengti.
Ne kiekvienas turto pardavimas yra turto slėpimas.
„Bet turtas jau žmonos vardu“
Turto perleidimas artimam žmogui pats savaime sandorio nepanaikina, tačiau įstatymas tam tikrais atvejais kreditoriui palengvina nesąžiningumo įrodinėjimą. Civilinis kodeksas numato atvejus, kai sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas. Tarp jų – tam tikri sandoriai su sutuoktiniu, vaikais, tėvais ir kitais artimaisiais, taip pat situacijos, kai priešpriešinių įsipareigojimų vertė yra akivaizdžiai neproporcinga.
Todėl automobilio „pardavimas“ broliui už 500 Eur, kai jo rinkos vertė – 30 000 Eur, gali būti vertinamas visiškai kitaip nei realus pardavimas nepriklausomam pirkėjui už rinkos kainą. Tačiau net ir giminystės ryšys savaime dar nereiškia, kad kiekvienas sandoris automatiškai negalioja. Vis tiek vertinamos konkrečios aplinkybės ir actio Pauliana taikymo sąlygos.
Dovana ir pardavimas – kreditoriui tai ne tas pats
Ypač svarbu atskirti atlygintinius ir neatlygintinius sandorius.
Jeigu skolininkas turtą pardavė, kreditoriui paprastai svarbus ir turto įgijėjo sąžiningumas. Reikia vertinti, ar pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus.
Tačiau jeigu turtas buvo perleistas neatlygintinai, pavyzdžiui, padovanotas, kreditoriaus apsauga yra stipresnė. CK 6.66 straipsnis numato, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant to, ar turto gavėjas buvo sąžiningas, ar nesąžiningas. Tai logiška: dovanos gavėjo interesas išsaugoti nemokamai gautą turtą negali būti saugomas taip pat, kaip sąžiningo asmens, kuris už turtą sumokėjo realią rinkos kainą.
Ar kreditorius turi būti jau laimėjęs bylą?
Nebūtinai.
Actio Pauliana esmė nėra vien jau pradėto vykdymo proceso gelbėjimas. Tačiau kreditorius turi turėti galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, o ginčijamas sandoris turi pažeisti būtent šią jo teisę. Todėl labai svarbi chronologija: kada atsirado kreditoriaus reikalavimas, kada buvo sudarytas ginčijamas sandoris, kokia tuo metu buvo skolininko finansinė padėtis ir kaip ji pasikeitė po sandorio.
Vien faktas, kad žmogus kažkada perleido turtą, o vėliau tapo skolininku, savaime neleidžia ankstesnio sandorio panaikinti kreditoriaus naudai.
Laukti negalima neribotai
Tokiose situacijose laikas itin svarbus.
Civilinio kodekso 6.66 straipsnis actio Pauliana ieškiniui nustato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Todėl sužinojus, kad skolininkas pradėjo perleidinėti turtą artimiesiems, strategija „pažiūrėsime, kas bus po poros metų“ gali būti itin rizikinga. Be to, kuo daugiau vėliau sudaroma sandorių ir kuo daugiau atsiranda trečiųjų asmenų, tuo sudėtingesnis gali tapti realus kreditoriaus teisių gynimas.
Perrašyti turtą – dar nereiškia perrašyti skolą
Skolininkas turi teisę disponuoti savo turtu. Jis gali jį parduoti, dovanoti ir sudaryti kitus sandorius. Tačiau disponavimo turtu laisvė negali būti naudojama kaip priemonė sąmoningai palikti kreditorių be realios galimybės gauti tai, kas jam priklauso.
Todėl kreditoriui svarbu vertinti ne vien tai, kieno vardu turtas registruotas šiandien, bet ir tai, kam, kada, už kokią kainą ir kokiomis aplinkybėmis skolininkas jį perleido.
Butas, padovanotas žmonai, ar automobilis, „parduotas“ broliui, savaime dar nereiškia, kad kreditoriui per vėlu. Tačiau ne kiekvienas skolininko sandoris gali būti panaikintas – actio Pauliana taikomas tik tada, kai įrodoma įstatyme nustatytų sąlygų visuma.
