Pasirašant sutartį punktas apie 10 000 Eur baudą dažnai atrodo kaip formalumas. Problema atsiranda vėliau – pavėlavus atlikti darbus, laiku neatsiskaičius, atsisakius sandorio ar pažeidus kitą sutartinį įsipareigojimą. Tuomet kita šalis pareikalauja sumokėti visą sutartyje įrašytą sumą.
Ar vien tai, kad sutartyje nustatyta 10 000 Eur bauda, reiškia, kad būtent tiek ir teks sumokėti? Nebūtinai. Tačiau ir tikėtis, kad teismas automatiškai sumažins „per didelę“ baudą, nereikėtų.
Bauda ir delspinigiai – kas tai?
Civilinėje teisėje baudos ir delspinigiai yra netesybos – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas turi sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdoma arba įvykdoma netinkamai.
Bauda paprastai nustatoma konkrečia suma arba procentine išraiška – pavyzdžiui, 10 000 Eur už sutarties pažeidimą. Delspinigiai dažniausiai skaičiuojami už kiekvieną praleistą dieną ar kitą laikotarpį – pavyzdžiui, po 0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną.
Viena svarbiausių netesybų funkcijų – iš anksto susitarti dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą. Kreditoriui, reikalaujančiam sutartų netesybų, nereikia įrodinėti konkretaus nuostolių dydžio vien tam, kad galėtų jų reikalauti.
„Bet kreditorius nepatyrė 10 000 Eur nuostolių“
Vien šis argumentas nebūtinai išgelbės.
Netesybos būtent ir leidžia šalims iš anksto susitarti, kiek kainuos tam tikras sutarties pažeidimas. Todėl kreditorius neprivalo kiekvienu atveju įrodyti, kad jo faktiniai nuostoliai centas į centą sutampa su sutartyje nustatyta bauda.
Kita vertus, netesybos negali tapti priemone nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnis suteikia teismui teisę netesybas sumažinti, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Tuo tarpu CK 6.258 straipsnyje nurodyta, jog jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius.
Taigi sutarties punktas „už pažeidimą mokama 10 000 Eur bauda“ nėra visiškai neliečiamas.
Kada teismas gali sumažinti baudą?
Vienos matematinės formulės nėra.
Sprendžiant, ar netesybos neprotingai didelės, vertinama visa konkretaus ginčo situacija: sutarties pobūdis ir vertė, pažeistos prievolės reikšmė, pažeidimo mastas ir trukmė, šalių elgesys, faktiniai ar tikėtini kreditoriaus nuostoliai, jo teisėtas interesas, šalių statusas bei kitos aplinkybės.
Todėl 10 000 Eur bauda vienoje sutartyje gali būti akivaizdžiai neproporcinga, o kitoje – visiškai pagrįsta.
Pavyzdžiui, jeigu 10 000 Eur bauda nustatyta už nedidelį 5 000 Eur vertės įsipareigojimo pažeidimą, dėl kurio realių neigiamų pasekmių beveik nekilo, jos proporcingumas gali kelti pagrįstų klausimų. Tačiau tokio pat dydžio bauda didelės vertės komerciniame sandoryje, kuriame pažeidimas sukėlė reikšmingas pasekmes kitai šaliai, gali būti vertinama visiškai kitaip.
Verslas pasirašė sutartį savo noru – ar tai ką nors keičia?
Taip.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pabrėžia sutarties laisvės ir pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis – principų reikšmę. Ypač atsargiai vertinamas poreikis keisti profesionalių verslo subjektų laisvai suderėtas sutarties sąlygas.
Jeigu abi šalys yra verslininkai, turėjo galimybę derėtis, suprato sutarties rizikas ir sąmoningai susitarė dėl konkretaus netesybų dydžio, vien vėlesnis skolininko pareiškimas „dabar man ši suma atrodo per didelė“ savaime nėra pagrindas ją sumažinti. Teismas neturi perrašyti sutarties vien todėl, kad jos pažeidimo pasekmės vienai šaliai pasirodė skaudesnės, nei ji tikėjosi ją pasirašydama.
O jeigu sutartį sudarė vartotojas?
Situacija gali būti vertinama griežčiau.
Jeigu verslininkas vartotojui pateikia iš anksto parengtą sutartį ir joje nustato neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties nevykdymą, gali būti sprendžiamas ne tik netesybų sumažinimo, bet ir nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos klausimas.
Civilinis kodeksas prie galimai nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų priskiria ir tokias sąlygas, kuriomis vartotojui už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą nustatoma neproporcingai didelė atsakomybė. Todėl identiškas sutarties punktas tarp dviejų profesionalių įmonių ir tarp verslininko bei vartotojo nebūtinai bus vertinamas vienodai.
Pasirašant sutartį baudą reikia vertinti taip, lyg ją tikrai teks mokėti
Tai bene svarbiausia praktinė taisyklė.
Nereikėtų pasirašyti sutarties su 10 000, 50 000 ar 100 000 Eur bauda tikintis: „jeigu kas nors nutiks, teismas vis tiek sumažins.“ Teismo teisė mažinti netesybas nėra draudimas šalims susitarti dėl griežtos atsakomybės.
Todėl prieš pasirašant sutartį verta paklausti ne tik, kiek gausiu, jeigu viskas pavyks, bet ir kiek kainuos, jeigu savo įsipareigojimo neįvykdysiu.
Sutartyje įrašyta 10 000 Eur bauda nėra neliečiama. Tačiau ji nėra ir tuščias susitarimas. Teismas gali sumažinti aiškiai per dideles netesybas, tačiau kiekvienu atveju vertins konkrečią sutartį, pažeidimą ir abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
