Pasitaiko, kad per vasaros atostogas, kai nepilnamečiai turi daugiau laisvo laiko ir mažiau kontrolės, jie įsivelia į vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, turto sugadinimą, muštynes ar net įvykdo sunkesnius nusikaltimus. Kartais tėvams atrodo, kad jeigu nusikalto vaikas, atsakyti turės tik jis pats. Tačiau reali situacija gerokai sudėtingesnė. Tam tikrais atvejais už nepilnamečio veiksmus gali tekti atsakyti ir tėvams.. Taigi kur baigiasi vaiko atsakomybė ir kada atsakomybė tenka jo tėvams, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatė Daumantė Hinz – Sinicė.
Skaitytoja klausia: „Mano paauglys vaikas vasaros metu kelia įvairių problemų: dalyvauja muštynėse, paišo grafiti ant sienų, gadina suoliukus parke, tikriausiai nevengia ir nukniaukti ką nors iš parduotuvės. Kaip imanydama stengiuosi jį mokyti, neleidžiu būti lauke sutemus, riboju bendravimą su blogą įtaką darančiais draugais, stengiuosi užimti jį veikla, skatinti sportuoti, skaityti knygas ir pan., bet ne visuomet mano paauglys manęs klauso. Kokios galimos pasekmės tiek man, kaip jo mamai, tiek ir jam pačiam, jei jis ką nors primuš ar ką nors pavogs, jei sugadins kieno nors turtą? Ar keičiasi situacija, jei vaikas ko nors pridirba mokykloje?“
Atsako LJAA narė, advokatė Daumantė Hinz – Sinicė:
Nors skaitytoja nenurodė, kokio amžiaus yra jos paauglys vaikas, apibendrinant galima pasakyti jog administracinė atsakomybė nepilnamečiams kyla nuo 16 metų, baudžiamoji atsakomybė – taip pat nuo 16 metų, su tam tikromis išimtimis, kai atsakomybė kyla nuo 14 metų. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą paprastai atsako jo tėvai arba globėjai, jeigu jie neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Jeigu tėvai gali įrodyti, kad rūpinosi vaiku, tinkamai jį auklėjo, kontroliavo jo elgesį, o žala atsirado dėl aplinkybių, kurių jie objektyviai negalėjo numatyti ar išvengti, jų civilinė atsakomybė gali būti netaikoma arba sumažinta.
Taigi vasaros atostogos vaikams reiškia daugiau laisvės, tačiau kartu – ir daugiau atsakomybės. Tėvams verta prisiminti, kad jų pareiga rūpintis vaiku nesibaigia jam išėjus iš namų ar sulaukus keturiolikos metų. Teisė nereikalauja nuolatinės kontrolės, tačiau tikisi atsakingo auklėjimo, domėjimosi vaiko aplinka ir savalaikės reakcijos į pirmuosius netinkamo elgesio požymius. Kartais būtent vienas pokalbis su paaugliu gali padėti išvengti ne tik nusikaltimo, bet ir ilgų teisminių ginčų, kurių pasekmes tenka patirti visai šeimai.
Visą straipsnį skaitykite Delfi.lt.
