Darbo sutartyje nustatyta, kad dirbate nuo 8 iki 17 val., tačiau 17 valandą darbas faktiškai nesibaigia. Vadovas vakare siunčia užduotis, klientai laukia atsakymų, o darbuotojas iki 20 val. rašo elektroninius laiškus ir baigia dienos darbus. Paklausus apie viršvalandžius išgirsta: „Tavo atlyginimas ir taip didelis – viršvalandžiai į jį įskaičiuoti.“
Ar darbdavys iš tiesų gali taip susitarti?
Bendra taisyklė – ne. Darbo sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas savaime nepanaikina darbuotojo teisės į padidintą apmokėjimą už faktiškai dirbtus viršvalandžius.
Kada darbas tampa viršvalandžiais?
Darbo kodekso 119 straipsnis viršvalandžiais laiko laiką, kai darbuotojas faktiškai dirba viršydamas jam nustatytą darbo dienos ar pamainos trukmę arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Taigi jeigu darbuotojo darbo diena baigiasi 17 val., tačiau darbdavys nurodo iki 19 val. užbaigti ataskaitą, šios papildomos valandos negali tiesiog išnykti todėl, kad darbuotojui mokamas mėnesinis, o ne valandinis atlyginimas. Darbdavys taip pat privalo apskaityti darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius.
Ar darbdavys gali tiesiog liepti pasilikti po darbo?
Paprastai – tik gavęs darbuotojo rašytinį sutikimą.
Darbo kodeksas numato tik konkrečias išimtis, kai tokio sutikimo nereikia, pavyzdžiui, kai būtina atlikti visuomenei svarbius nenumatytus darbus, skubiai užkirsti kelią nelaimei ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius negalėtų dirbti, taip pat kai viršvalandžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje. Svarbu ir tai, kad darbuotojo sutikimas neturėtų būti išgaunamas vieną kartą pasirašant abstrakčią sąlygą „sutinku visada dirbti viršvalandžius“. VDI pabrėžia, kad sutikimas turi būti konkretus ir siejamas su realiai atsiradusiu viršvalandinio darbo poreikiu. Tačiau ir tokiais atvejais dirbti viršvalandžius kali atsisakyti, pavyzdžiui, nėščios ar kūdikį maitinančios darbuotojos.
„Visi viršvalandžiai įskaičiuoti į 3 000 Eur atlyginimą“
Vien tokia darbo sutarties formuluotė savaime neleidžia ignoruoti Darbo kodekso nustatytų apmokėjimo taisyklių. Už įprastą viršvalandinį darbą turi būti mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandžius naktį arba poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, – ne mažesnis kaip dvigubas, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip 2,5 karto darbuotojo darbo užmokestis.
Todėl vien sutarties sakinys, kad atlyginimas „apima visus galimus viršvalandžius“, negali tapti priemone neribotai naudotis darbuotojo darbu po nustatytų darbo valandų ir jo atskirai neapskaityti.
Be to, viršvalandžiams nustatytos ir maksimalios ribos: paprastai ne daugiau kaip 8 valandos per septynias paeiliui einančias kalendorines dienas, o darbuotojui raštu sutikus – iki 12 valandų. Bendra metinė riba – 180 valandų, nebent kolektyvinėje sutartyje susitarta kitaip.
O jeigu darbuotojas pats vakare atsakinėja į laiškus?
Čia prasideda sudėtingiausia praktinė dalis.
Įsivaizduokime, kad darbuotojas oficialiai dirba iki 17 val., tačiau beveik kiekvieną vakarą nuo 18 iki 20 val. atsakinėja klientams, siunčia dokumentus ir rengia kitai dienai reikalingą medžiagą. Ar tai automatiškai reiškia tris valandas viršvalandžių kasdien?
Nebūtinai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vien darbuotojo buvimas darbo vietoje ilgiau ar savarankiškas darbo atlikimas po nustatytų valandų savaime dar neįrodo viršvalandinio darbo. Reikšminga, ar papildomai buvo dirbama darbdavio nurodymu arba su jo žinia ir leidimu.
Todėl darbuotojas, kuris savo iniciatyva 22 val. nusprendžia perskaityti kelis rytojaus laiškus, nebūtinai įgyja teisę reikalauti apmokėjimo už viršvalandžius. Tačiau situacija visiškai kitokia, jeigu vadovas kas vakarą 17.30 val. siunčia užduotis su nurodymu „padaryk šiandien“, mato, kad atsakymai nuolat siunčiami 19–20 val., priima tokio darbo rezultatus ir faktiškai organizuoja darbą taip, kad nustatytomis darbo valandomis jo atlikti neįmanoma.
Kaip įrodyti neapskaitytus viršvalandžius?
Jeigu darbo laiko apskaitoje kiekvieną dieną pažymėta „8 val.“, o faktiškai darbuotojas sistemingai dirbo gerokai ilgiau, ginčo centre dažniausiai atsiduria įrodymai. Reikšmingi gali būti vadovo elektroniniai laiškai ir žinutės, užduočių valdymo sistemų duomenys, dokumentų sukūrimo ar pateikimo laikas, prisijungimų prie darbinių sistemų informacija, darbo kalendoriai, klientams po darbo valandų siųsti laiškai, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.
Ypač svarbu, ar iš jų galima nustatyti ne tik tai, kad darbuotojas 20 val. buvo prisijungęs prie kompiuterio, bet ir tai, kad tuo metu jis realiai vykdė darbo funkcijas darbdavio pavedimu ar su jo žinia.
VDI taip pat pabrėžia, kad viršvalandžiai turi būti įtraukiami į darbo laiko apskaitą, o darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko duomenimis ir gauti jų išrašą.
Viršvalandžiai neturėtų tapti įprastu darbo grafiku
Viršvalandinis darbas pagal savo esmę yra išimtis, o ne būdas nuolat kompensuoti per mažą darbuotojų skaičių ar nepakankamai suplanuotą darbo krūvį.
Jeigu darbuotojas mėnesių mėnesius oficialiai dirba iki 17 val., tačiau darbdavys tikisi, kad jis kasdien bus pasiekiamas ir vykdys užduotis iki 20 val., problema jau nėra pavienis „užsitęsęs darbas“.
Tai gali būti sistemingai neapskaitomas darbo laikas.
Todėl darbo sutarties sakinys „viršvalandžiai įskaičiuoti į atlyginimą“ nėra neribotas leidimas darbdaviui naudotis darbuotojo laiku po darbo.
Jeigu darbas po oficialių darbo valandų atliekamas darbdavio nurodymu ar su jo žinia, jis turi būti tinkamai apskaitomas ir už jį turi būti atlyginama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Atlyginimas mokamas už sutartą darbo laiką. Jeigu darbdaviui sistemingai reikia ir jūsų vakarų, vien įrašyti juos į atlyginimą neužtenka.
