„Jeigu taip elgsiesi – išbrauksiu tave iš testamento.“ „Visą turtą paliksiu tavo broliui.“ „Tau po mano mirties neatiteks nieko.“
Šeimos konfliktuose palikimas kartais tampa spaudimo priemone. Tačiau kiek iš tiesų žmogus gali nuspręsti, kam po jo mirties atiteks sukauptas turtas? Ar galima viską palikti vienam vaikui, naujam gyvenimo partneriui ar net visiškai svetimam žmogui, o savo vaikams – nieko? Trumpas atsakymas – daugeliu atvejų taip.
Testamentas leidžia pačiam nuspręsti, kas paveldės
Lietuvos teisėje galioja testamento laisvės principas. Civilinio kodekso 5.19 straipsnis leidžia asmeniui testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims – ir visiškai nesvarbu, ar jie pagal įstatymą apskritai būtų jo įpėdiniai.
Todėl žmogus gali visą savo turtą palikti vienam iš trijų vaikų. Gali jį palikti sutuoktiniui. Gali palikti draugui, gyvenimo partneriui ar kitam žmogui. Gali testamentu iš paveldėjimo pašalinti vieną, kelis ar net visus įpėdinius, kurie, nesant testamento, paveldėtų pagal įstatymą. Tačiau testamento laisvė turi vieną labai svarbią išimtį – privalomąją palikimo dalį.
Kas yra privalomoji palikimo dalis?
Civilinio kodekso 5.20 straipsnis saugo tam tikrus artimiausius palikėjo šeimos narius, kuriems jo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
Tokiais atvejais palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai), nepaisant testamento turinio, gali paveldėti pusę tos palikimo dalies, kuri jiems būtų tekusi paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu jiems nėra palikta daugiau.
Pavyzdžiui, jeigu pagal įstatymą žmogui būtų tekę 1/2 palikimo, jo privalomoji dalis būtų 1/4 palikimo.
Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais net testamente įrašytas sakinys „visą savo turtą palieku X“ neužtikrina, kad X iš tikrųjų paveldės 100 procentų palikimo.
Bet ar kiekvienas vaikas turi teisę į privalomąją dalį?
Ne. Ir tai vienas dažniausių paveldėjimo teisės mitų.
Vien aplinkybės, kad esi palikėjo sūnus ar dukra, nepakanka. Teisei į privalomąją palikimo dalį būtina dar viena esminė sąlyga – palikėjo mirties dieną vaikui turi būti reikalingas išlaikymas.
Todėl savarankiškas, dirbantis, pakankamai pajamų ir turto savo poreikiams turintis suaugęs vaikas vien dėl giminystės ryšio automatinės teisės į privalomąją tėvo ar motinos palikimo dalį neturi.
Kita situacija gali susiklostyti, kai vaikas yra nepilnametis, nedarbingas, dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių aplinkybių negali savęs tinkamai išlaikyti. Tačiau ir tokiose situacijose konkrečios aplinkybės turi būti vertinamos individualiai.
Kada žmogui „reikalingas išlaikymas“?
Tai nėra nustatoma vien pagal vieną formalų kriterijų – pavyzdžiui, gaunamos pensijos dydį ar nedarbingumo faktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vertinama žmogaus turtinė padėtis būtent palikėjo mirties momentu: jo pajamos, turimas turtas ir galimybės patenkinti būtinąsias gyvenimo reikmes. Todėl klausimas nėra „ar vaikas norėtų gauti palikimą?“, bet „ar palikėjo mirties momentu jam objektyviai buvo reikalingas išlaikymas?“
Ar galima testamentu viską palikti svetimam žmogui?
Taip.
Jeigu nėra asmenų, turinčių teisę į privalomąją palikimo dalį, testatorius iš esmės gali pats nuspręsti, kam atiteks jo turtas. Giminystės ryšys savaime nesuteikia vaikui teisės panaikinti testamentą vien todėl, kad jo turinys jam atrodo neteisingas.
Tai, kad vienam vaikui palikta viskas, o kitam – nieko, savaime taip pat nėra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu. Testamentas gali būti ginčijamas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams – pavyzdžiui, kilus klausimui dėl testatoriaus gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę, jo tikrosios valios ar kitų testamento galiojimui reikšmingų aplinkybių.
Todėl atsakymas į grasinimą „paliksiu tave be palikimo“ priklauso nuo konkrečios situacijos.
Suaugusį, savarankišką ir išlaikymo nereikalingą vaiką testamentu iš paveldėjimo iš tiesų galima pašalinti. Tačiau jeigu įpėdinis palikėjo mirties dieną atitinka įstatymo nustatytas sąlygas privalomajai palikimo daliai gauti, net ir aiškiai išreikšta testatoriaus valia palikti jam „nulį“ gali neeliminuoti jo teisės į dalį palikimo.
Testamentas leidžia labai plačiai nuspręsti, kas paveldės jūsų turtą. Tačiau testamento laisvė nėra absoliuti – įstatymas tam tikrais atvejais apsaugo tuos artimiausius žmones, kuriems palikėjo mirties dieną iš tiesų buvo reikalingas išlaikymas.ėra teisinė konsultacija. Turėdami klausimų dėl savo situacijos — susisiekite, aptarsime jūsų galimybes.
