Sužadėtuvės yra viena reikšmingiausių švenčių žmogaus gyvenime, tačiau jos ne visuomet pasibaigia santuoka. Neretai pasitaiko, kad vienas iš sužadėtinių nebenori tuoktis, bet pasirengimo darbai santuokos sudarymo ceremonijai jau pradėti ir šalims tenka ištverti ne tik neigiamas emocijas dėl sužadėtuvių nutraukimo, bet ir patirti finansinius nuostolius. Ar tokiu atveju sužadėtiniams atlyginami nuostoliai, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatė Daumantė Hinz – Sinicė.
Skaitytoja klausia: ”Noriu nutraukti sužadėtuves. Iš būsimojo vyro dovanų gavau gražų ir brangų sužadėtuvių žiedą. Dabar svarstau dėl sužadėtuvių atšaukimo ir man įdomu, ar nutraukus sužadėtuves turėčiau grąžinti sužadėtuvių žiedą?“
Atsako LJAA narė, advokatė Daumantė Hinz – Sinicė:
Sužadėtuvės nesukuria pareigos sudaryti santuoką – nė viena šalis negali būti verčiama tuoktis. Taigi santuoka visuomet grindžiama laisva valia. Vis dėlto, nors sužadėtuvės neįpareigoja tuoktis, jos gali sukelti tam tikras teisines pasekmes, jei viena iš šalių atsisako įgyvendinti šį susitarimą.
Viena iš tokių pasekmių yra dovanų grąžinimas. Praktikoje sužadėtuvių laikotarpiu dažnai keičiamasi dovanomis, kurios yra susijusios būtent su planuojama santuoka. Jei santuoka nesudaroma, kiekviena šalis turi teisę reikalauti grąžinti tai, ką perdavė kitai kaip dovaną būtent dėl būsimos santuokos. Tačiau įstatymas numato tam tikras išimtis: jei dovanos vertė neviršija 300 eurų, jos grąžinti nereikia, taip pat dovanos negrąžinamos, jei viena iš šalių miršta iki santuokos sudarymo ir dėl to santuoka neįvyksta. Svarbu ir tai, kad reikalavimas grąžinti dovanas turi būti pareikštas per vienerius metus nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos, nes praleidus šį terminą teisė į reikalavimą gali išnykti.
Be dovanų grąžinimo, gali kilti ir pareiga atlyginti nuostolius: jei viena iš šalių be pakankamo pagrindo atsisako sudaryti santuoką, ji turi atlyginti kitai šaliai patirtas išlaidas. Tokiais nuostoliais laikomos faktinės išlaidos, patirtos ruošiantis vestuvėms, pavyzdžiui, sumokėti avansai už šventės vietą, paslaugų teikėjų užsakymai, įsigyta apranga ar kiti su būsima santuoka susiję finansiniai įsipareigojimai.
Kita vertus, jei atsisakymas tuoktis yra pagrįstas svarbiomis aplinkybėmis, atsakomybė gali nekilti. Dar daugiau, jei atsisakymo priežastis atsirado dėl kitos šalies kaltės, būtent ta kaltoji šalis privalės atlyginti patirtus nuostolius. Kaip ir dovanų grąžinimo atveju, reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Tam tikrais atvejais galima reikalauti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo. Tai reiškia kompensaciją už patirtus emocinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą ar kitus nematerialius nuostolius. Tokia galimybė atsiranda tuomet, kai susitarimas tuoktis buvo viešas – pateiktas prašymas sudaryti santuoką civilinės metrikacijos skyriui, apie planuojamas vestuves buvo paskelbta visuomenei: išsiųsti kvietimai ar kitaip viešai deklaruotas ketinimas sudaryti santuoką, pvz., paskelbta apie tai socialiniuose tinkluose. Tokiais atvejais atsisakymas tuoktis gali turėti ne tik finansinių, bet ir socialinių pasekmių, todėl įstatymas leidžia reikalauti papildomos kompensacijos. Šiam reikalavimui taip pat taikomas vienerių metų senaties terminas.
Apibendrinant galima teigti, kad nors santuoka pirmiausia yra asmeninis ir emocinis sprendimas, Lietuvos teisės normos aiškiai nustato jos sudarymo sąlygas bei galimas sužadėtuvių pasekmes. Sužadėtuvės nesukuria pareigos tuoktis, tačiau jų nutraukimas gali turėti reikšmingų teisinių padarinių – nuo dovanų grąžinimo iki nuostolių ar net neturtinės žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties planuojant santuoką svarbu ne tik emocinis pasirengimas, bet ir teisinis sąmoningumas, leidžiantis tinkamai įvertinti galimas rizikas ir apsaugoti savo interesus.
Na, o atsakant skaitytojai dėl sužadėtuvių žiedo – jo nereikėtų grąžinti, jei santuoka būtų atšaukta dėl sužadėtinio kaltės arba žiedo vertė būtų mažesnė nei 300 eurų.
Visą straipsnį skaitykite Delfi.lt.
