Vasarą žmonės dažniau leidžia laiką terasose ir balkonuose, neretu atveju klausosi muzikos ar kitaip kelia triukšmą. Taip pat kiemuose ūžia žoliapjovės, skamba remonto darbų garsai. Vieni keliasi anksčiau bei kimba į darbus, kiti gi ilgiau vakaroja ir ryte nori ilgiau pamiegoti. Jei kaimynų pramogos ar kitokio triukšmo kėlimas tampa įpročiu, šalia gyvenantiesiems tai gali tapti labai nemalonia patirtimi. Taigi ką daryti, jei šalia gyvena nuolat triukšmaujantys kaimynai? Į šį klausimą atsako Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatė Daumantė Hinz – Sinicė.
Skaitytojas klausia: “Kaimynai nuolat triukšmauja: vakarėliai ir muzika, o mes gyvename gretimuose nuosavuose namuose. Kaip elgtis? Ar tokiais atvejais galima kviesti policiją, kam dar būtų galima apie tai pranešti?”
Atsako LJAA narė, advokatė Daumantė Hinz–Sinicė:
LR Triukšmo valdymo įstatyme (toliau – Įstatymas) yra nurodytos veiklos, kurias vykdant yra skleidžiamas triukšmas bei tokio triukšmo leistinos normos, triukšmo valdymo būdai, siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Visos šios nuostatos detaliau pateiktos Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklėse (toliau – Taisyklės), kurias tvirtina kiekvieno miesto savivaldybė ir šios taisyklės galioja konkrečioje savivaldybės teritorijoje bei taikomos visiems fiziniams bei juridiniams asmenims.
Kalbant apie teritorijas, kurioms taikomas Įstatymas bei Taisyklės, reikėtų paminėti, jog vieša vieta yra laikoma: gatvės, aikštės, stadionai, parkai, skverai, paplūdimiai, gyvenamųjų namų teritorijos, o taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, parodos, muziejai, prekybos, viešojo maitinimo, laisvalaikio leidimo ir kitos panašaus pobūdžio įstaigos jų darbo metu, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantys objektai ir kitos teritorijos, statiniai ar patalpos, kuriose asmenys gali laisvai lankytis, leisti laiką ar užsiimti veikla. Taigi gyvenamųjų namų teritorijos yra priskirtos prie viešųjų vietų.
Įstatyme taip pat nustatyti trys paros laikotarpiai, kuriais taikomi skirtingi triukšmo ribojimai: dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas – nuo 19 val. iki 22 val. (šiuo metu negalima triukšmauti) ir nakties metas – nuo 22 val. iki 7 val. (t. y., ramybės metas, kuomet draudžiama triukšmauti, vykdyti remonto ar statybos darbus). Taigi ramybės laikas, kada negalima bei draudžiama triukšmauti, yra darbo dienomis yra nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto, savaitgaliais ir švenčių dienomis – nuo 17 valandos vakaro iki 9 valandos ryto.
Dėl triukšmo, susijusio su viešosios rimties trikdymu, reikia kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112. Tokiam triukšmui priskiriama: šauksmai, švilpimai, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo ramybę, poilsį ar darbą.
Svarbu paminėti ir tai, jog atvykus pareigūnams, ramybės neduodantys kaimynai jau gali būti aprimę, todėl jei yra įmanoma, galima būti užfiksuoti pažeidimą: filmuojant telefonu ar kitais būdais, galbūt prie namų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros su garsu ir pan., nes nurimę kaimynai gali teigti, jog jokio pažeidimo nebuvo ir pranešimas apie keliamą triukšmą yra melagingas.
Taigi, atsakant į skaitytojo klausimą, reikėtų paminėti, jog gyvenamųjų namų teritorijose nuo 17 val. vakaro yra draudžiama triukšmauti: klausyti garsiai muzikos, švilpauti, rėkauti, kelti vakarėlius, o dėl tokių pažeidimų skaitytojas turėtų kreiptis į policijos pareigūnus bendruoju telefonu 112 arba pareiškimą galima užpildyti ir internetu tinklalapyje www.epolicija.lt. Atvykę pareigūnai sutramdys triukšmautojus bei skirs jiems baudas.
O jei pareigūnų tramdymas arba baudos triukšmaujančių kaimynų neveikia, galima kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos skyrių, atsakingą už viešąją tvarką, dėl pažeidėjų sutramdymo. Jei dėl nuolatinio triukšmavimo skaitytojas patyrė žalos ar sveikatos sutrikimo, dėl žalos atlyginimo skaitytojas gali kreiptis ieškiniu į teismą bei prisiteisti žalos atlyginimą iš triukšmautojų.
Visą straipsnį skaitykite Delfi.lt.
