Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) nurodo, jog pagal viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, influenceris (nuomonės formuotojas) yra asmuo, turintis galimybę įtakoti kitų žmonių požiūrį ar elgseną dėl savo autoriteto, žinių, padėties ar ryšio su savo auditorija, kurią jis gali paveikti ne tik asmeniniu žavesiu, bet ir turinio originalumu. Influenceriai (nuomonės formuotojai) įgyja didelį sekėjų skaičių, t. y. galimus vartotojus siūlomoms prekėms ar paslaugoms, ir turi galimybę atlikti tiesioginius arba netiesioginius prekių ar paslaugų pardavimus, daryti įtaką pirkimo sprendimui.
Nuomonės formuotojo veikla gali būti laikoma savarankiška ekonomine veikla. Jeigu asmuo reguliariai gauna atlygį už reklamos paslaugas, turinio kūrimą, partnerystes su prekių ženklais ar kitokią komercinę veiklą, jis paprastai privalo įregistruoti individualią veiklą ir deklaruoti gaunamas pajamas.
Valstybinė mokesčių inspekcija aiškiai nurodo, kad influencerio veikla laikoma individualia veikla, o pajamos apmokestinamos nepriklausomai nuo to, ar atlygis gaunamas pinigais, ar prekėmis bei paslaugomis natūra. Tai reiškia, kad net ir prabangus kosmetikos rinkinys, telefonas, kelionė ar nemokamai suteikta viešbučio paslauga gali būti laikomi apmokestinamomis pajamomis.
Neretai klaidingai manoma, kad individualią veiklą reikia registruoti tik tada, kai gaunamos didelės pajamos. Iš tikrųjų pareiga registruoti veiklą atsiranda pradėjus vykdyti savarankišką, tęstinę ir pajamas generuojančią veiklą, o ne pasiekus tam tikrą pajamų ribą. Be to, augant pajamoms gali atsirasti ir pareiga registruotis PVM mokėtoju, jeigu pasiekiama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyta riba (kuri su išimtimis siekia 45 000 eurų per praėjusius kalendorinius metus) arba atsiranda kiti įstatyme numatyti pagrindai.
Siekdamas pradėti vykdyti influencerio veiklą, nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs (arba prieš pradedant) vykdyti individualią veiklą (įskaitant gyventoją, pradėjusį kitos rūšies individualią veiklą, t. y. kai pradeda vykdyti kitą individualią veiklą), apie veiklos vykdymo pradžią privalo pranešti VMI. Toks prašymas gali būti pateiktas per VMI portalą e. VMI, konsultavimo telefonu arba apskrities VMI padalinyje. Informaciją dėl veiklos rūšies kodo pasirinkimo pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (toliau – EVRK), pagal kompetenciją teikia Valstybės duomenų agentūra (toliau – VDA; konsultacijos teikiamos telefonu +37068976725 ar el. paštu klasifikatoriai@stat.gov.lt).
Todėl prieš teikiant prašymą VMI, rekomenduojama kreiptis į kreiptis į VDA dėl teisingo EVRK kodo parinkimo. Fizinis asmuo, norėdamas vykdyti influencerio (nuomonės formuotojo) veiklą, galėtų pasirinkti EVRK 2.1 red. kodą 73.00.00 – Reklamos, rinkos tyrimų ir viešųjų ryšių veikla ir (arba) 73.10.00 – Reklama.
Ką influenceriai turėtų žinoti apie reklamą?
Vis dėlto didžiausia rizika influenceriams dažniausiai kyla ne dėl mokesčių, o dėl reklamos. Daugelis socialinių tinklų naudotojų vis dar neatskiria asmeninės rekomendacijos nuo mokamos reklamos, todėl įstatymai reikalauja, kad vartotojai būtų aiškiai informuojami, kada jiems pateikiama reklama. Lietuvos reklamos įstatymas draudžia paslėptą reklamą ir klaidinančią reklamą. Reklama turi būti aiškiai atpažįstama, nepriklausomai nuo to, ar už ją sumokėta pinigais, ar influenceris gavo nemokamą produktą, nuolaidą, kelionę arba kitokią naudą.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) jau keletą metų skiria ypatingą dėmesį socialinių tinklų reklamai ir yra parengusi specialias rekomendacijas (VVTAT rekomendacijos dėl reklamos žymėjimo socialinėje erdvėje, toliau – Rekomendacijos) nuomonės formuotojams. Jose pabrėžiama, kad neužtenka reklamą pažymėti sunkiai pastebimomis grotažymėmis ar neaiškiais angliškais trumpiniais. Reklama turi būti pažymėta žodžiu „Reklama“, žymėjimo reikalavimas galioja visoms sklaidos priemonėms, tekstiniams įrašams, skelbiamoms nuotraukomis, vaizdo įrašams, kurie skleidžiami socialiniuose tinkluose ar asmeniniuose nuomonės formuotojo tinklaraščiuose, taip pat „Youtube“ platinamiems vaizdo įrašams. Informacija turi būti pažymėta kaip reklama kiekvieną kartą, kai minimas produktas ar paslauga. Tuo atveju, jei reklama skleidžiama lietuvių kalba arba Lietuvos auditorijai, reklama žymima #Reklama ir #Remiama/Sponsored. Jei reklama skleidžiama tik anglų kalba ir tik užsienio auditorijai, reklama žymima #Ad ir #Sponsored.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Rekomendacijose nurodyti skirtingi reikalavimai reklamos žymėjimui „Youtube“ kanale, „Facebook“, „Instagram“ socialiniuose tinkluose, taip pat specialiame sklaidos įrankyje „Stories“skirtinguose socialiniuose tinkluose.
Taigi reklama turi būti pažymėta aiškiai ir taip, kad vartotojas dar prieš pradėdamas žiūrėti turinį suprastų, jog tai yra komercinis pranešimas. Ši pareiga galioja ne tik įprastiems įrašams, bet ir trumpalaikiams „Stories“, tiesioginėms transliacijoms bei vaizdo įrašams. Žymenys „Reklama“, VVTAT 2020-11-30 d. specialiame pranešime influenceriams išplatino informaciją, jog žymenys „Dovana“, „Nuolaidų kodai“ ir pan. neturėtų būti pasislėpę tarp kitų žymenų ar uždengti kitais pavadinimais ar ženklais (pavyzdžiui, „Instagram“ atveju ženklų „See more“, „Send message“, „Share“ ir pan.). Jie turi būti pateikti prieš kitas grotažymes, išsiskirti spalviškai, būti aiškiai matomi ir lengvai įskaitomi. Žymenys „Reklama“, „Dovana“ ir pan. taip pat turi būti nurodyti ir taip šiuo metu aktyviai naudojamame socialiniame tinkle „TikTok“.
Dėl socialinės reklamos ar atvejų, kai nuomonės formuotojas skatina vartotojus dalyvauti labdaros ar kitoje akcijoje, pažymėtina, kad Reklamos įstatymas nereglamentuoja socialinės reklamos. Tačiau tais atvejais, kai vartotojai yra kviečiami aukoti pinigus labdarai ar konkrečiai akcijai, ir vartotojams gali būti neaiškus toks įrašo tikslas, galima tokį įrašą pažymėti „socialinė reklama“, „labdara“, „akcijos pavadinimas (Unicef)“ ir pan.
Klaidinančios reklamos pasekmės gali būti gerokai rimtesnės nei vien įpareigojimas pažymėti reklamą. Jeigu influenceris skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie produkto savybes, poveikį sveikatai ar rezultatus, atsakomybė gali kilti ne tik reklamos užsakovui, bet ir pačiam reklamos skleidėjui, tačiau influenceris atsako už dėl klaidinančios reklamos atsiradusią žalą tik tuo atveju, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad reklama yra klaidinanti, arba vartotojai klaidinami dėl influencerio veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba influenceris neįrodo, kas buvo reklamos davėjas (gamintojas). Ypač griežti reikalavimai taikomi maisto papildų, kosmetikos, medicinos priemonių, finansinių paslaugų bei sveikatingumo produktų reklamai. Teiginiai apie gydomąjį poveikį, garantuojamą rezultatą ar mokslinį pagrindimą negali būti naudojami vien todėl, kad juos pateikė gamintojas. Influenceris taip pat privalo įsitikinti, jog jo skleidžiama informacija nėra klaidinanti.
Už Lietuvos reklamos įstatymo nuostatų pažeidimus gresia baudos iki 3 procentų asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip vienas šimtas tūkstančių eurų. Jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų.
Kokios papildomos grėsmes tyko influencerio veikloje?
Ne mažiau svarbu suprasti, kad influenceris atsako ne tik už tai, ką reklamuoja, bet ir už tai, kaip reklamuoja. Socialiniuose tinkluose dažnai naudojamos kitų autorių nuotraukos, muzika, vaizdo įrašai ar prekės ženklai, neįvertinant, kad tokie objektai gali būti saugomi autorių teisių ar prekių ženklų teisės. Vien tai, kad turinys laisvai prieinamas internete, dar nesuteikia teisės jo naudoti savo komercinėje veikloje. Autorių teisių pažeidimas gali lemti pareigą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, pašalinti turinį bei nutraukti jo naudojimą, paskelbti apie pažeidimą ir pan.
Dar viena dažnai pamirštama sritis – kitų asmenų teisė į atvaizdą ir privatų gyvenimą. Influenceriai neretai filmuoja viešose vietose, renginiuose, restoranuose ar sporto klubuose, į kadrą patenka pašaliniai žmonės, vaikai ar darbuotojai. Civilinis kodeksas saugo kiekvieno asmens teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą. Todėl jeigu konkretus žmogus tampa pagrindiniu vaizdo įrašo objektu arba jo atvaizdas naudojamas komerciniais tikslais be teisėto pagrindo, jis gali reikalauti pašalinti turinį ir/ar atlyginti padarytą turtinę bei žalą.
Ypatingą dėmesį influenceriai turėtų skirti vaikų atvaizdų naudojimui. Vaikų nuotraukos ar vaizdo įrašai neretai tampa populiariausia turinio dalimi, tačiau teisės požiūriu vaiko interesai visada turi būti svarbesni už siekį didinti auditoriją ar reklamos pajamas. Kuo platesnė auditorija ir kuo didesnė komercinė nauda, tuo griežčiau vertinamas tokio turinio teisėtumas. Tam tikrais atvejais ginčai gali kilti net tarp pačių tėvų, jeigu vienas jų nesutinka, kad vaiko atvaizdas būtų naudojamas socialiniuose tinkluose.
Šiuolaikinis influenceris neišvengiamai tvarko ir asmens duomenis. Filmuodamas renginius, konkursų dalyvius, klientus ar sekėjus, jis gali tapti asmens duomenų valdytoju Bendrojo duomenų apsaugos reglamento prasme. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais jam tenka pareiga užtikrinti teisėtą duomenų tvarkymą, laikytis duomenų kiekio mažinimo principo ir gerbti asmenų teises.
Neretai manoma, kad už klaidinančią reklamą ar neteisėtą informaciją atsako tik reklamos užsakovas. Tačiau teismų praktika ir vartotojų apsaugos principai rodo, kad atsakomybė gali būti taikoma ir pačiam influenceriui, jeigu jis aktyviai dalyvavo kuriant reklamą, sąmoningai skleidė klaidinančią informaciją arba nuslėpė komercinio bendradarbiavimo faktą. Be civilinės atsakomybės, tam tikrais atvejais gali būti taikoma ir administracinė atsakomybė pagal Reklamos įstatymą ar kitus specialiuosius teisės aktus.
Galiausiai reikėtų prisiminti, kad didžiausias influencerio kapitalas yra ne sekėjų skaičius, o pasitikėjimas. Vienas nepažymėtas reklaminis įrašas, viena klaidinanti rekomendacija ar vienas neatsargiai paviešintas vaizdo įrašas gali lemti ne tik valstybės institucijų dėmesį ar teisminį ginčą, bet ir ilgalaikį auditorijos pasitikėjimo praradimą. Šioje srityje vis labiau orientuojamasi į skaidrumą, sąžiningą konkurenciją ir vartotojų apsaugą, todėl influencerio veikla šiandien turėtų būti vertinama ne kaip pomėgis, o kaip profesionali verslo veikla, kuriai taikomi tokie pat atsakomybės standartai kaip ir bet kuriam kitam verslo rinkos dalyviui.
Kiekvienam influenceriui verta prisiminti paprastą taisyklę: jeigu už turinį gaunate bet kokią ekonominę naudą, reklama turi būti aiškiai pažymėta; jeigu naudojate kitų sukurtą turinį – įsitikinkite, kad turite teisę tai daryti; jeigu filmuojate ar fotografuojate kitus žmones – gerbkite jų teisę į privatų gyvenimą ir atvaizdą; o jeigu gaunate pajamas – nepamirškite, kad apie jas dažniausiai teks atsiskaityti ir valstybei. Atsakingas požiūris į šias pareigas leidžia ne tik išvengti teisinių ginčų, bet ir kuria patikimą, ilgalaikį santykį su auditorija.
Šia tema dienraštis 15min.lt publikavo net kelis mano straipsnius:
