„Skola sena – jau nieko nebeatgausi.“ Tokį argumentą kreditoriai išgirsta gana dažnai. Praėjo penkeri, aštuoneri ar net vienuolika metų, todėl skolininkas mano, kad vien laikas automatiškai panaikino jo pareigą grąžinti pinigus.
Tačiau situacija – sudėtingesnė. Ieškinio senaties termino pabaiga savaime „neištrina“ skolos ir nereiškia, kad prievolė automatiškai nustojo egzistuoti. Ieškinio senatis pirmiausia riboja galimybę priverstinai apginti pažeistą teisę teisme, jeigu kita ginčo šalis prašo ją taikyti.
Kiek metų galima reikalauti grąžinti skolą?
Civilinis kodeksas nustato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Tačiau tai nereiškia, kad visiems su skola susijusiems reikalavimams visada turime dešimt metų.
Atskiriems reikalavimams įstatymas nustato trumpesnius terminus. Pavyzdžiui, reikalavimams dėl netesybų – baudų ir delspinigių – taikomas 6 mėnesių, reikalavimams dėl žalos atlyginimo – 3 metų, o palūkanų ir kitų periodinių išmokų išieškojimui – 5 metų ieškinio senaties terminas. Todėl vienoje byloje pagrindinei skolai ir su ja susijusiems papildomiems reikalavimams gali būti aktualūs skirtingi terminai.
Nuo kada skaičiuojami tie 10 metų?
Ne visada nuo pinigų perdavimo ar sutarties pasirašymo dienos. Bendroji taisyklė – ieškinio senaties terminas prasideda nuo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Jeigu paskolos sutartyje nustatyta: „10 000 Eur grąžinti iki 2026 m. gruodžio 1 d.“, kreditorius negali teigti, kad jo teisė pažeista jau pinigų perdavimo dieną. Senaties terminas tokiu atveju pradedamas skaičiuoti pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.
Jeigu prievolės įvykdymo terminas apskritai nenustatytas, taikoma kita taisyklė – ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Todėl skaičiuojant senatį svarbu žinoti ne tik kada atsirado skola, bet ir kada kreditorius įgijo teisę reikalauti ją sumokėti.
Po penkerių metų skolininkas pervedė 100 Eur. Ar tai ką nors keičia?
Gali pakeisti labai daug.
Civilinio kodekso 1.130 straipsnis nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka arba skolininko veiksmai, liudijantys, jog jis pripažįsta prievolę. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Nutraukus senaties terminą, jis pradedamas skaičiuoti iš naujo, o iki nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.
Tarkime, žmogus skolingas 10 000 Eur. Praėjo šešeri metai, o jis kreditoriui perveda 100 Eur ir pavedimo paskirtyje įrašo „skolos dalies grąžinimas“. Toks veiksmas gali būti vertinamas kaip prievolės pripažinimas ir atitinkamai turėti esminės reikšmės ieškinio senaties skaičiavimui.
Tačiau kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai – svarbu, ar iš konkretaus skolininko elgesio iš tiesų galima spręsti, kad jis pripažino būtent ginčo prievolę.
„Iki Kalėdų viską grąžinsiu“
Dar aiškesnė situacija gali būti tada, kai skolininkas pats raštu pripažįsta skolą.
Pavyzdžiui, po kelerių metų parašo kreditoriui:
„Žinau, kad likau skolingas 8 000 Eur. Dabar visos sumos neturiu, bet iki Kalėdų viską grąžinsiu.“
Toks SMS, elektroninis laiškas ar „WhatsApp“ pranešimas gali būti reikšmingas ne tik kaip pačios skolos įrodymas, bet ir sprendžiant, ar skolininkas savo veiksmais pripažino prievolę ir taip nutraukė einantį ieškinio senaties terminą.
Todėl kreditoriui svarbu išsaugoti ne tik sutartį, bet ir vėlesnį susirašinėjimą, banko pavedimus bei kitus dokumentus.
O jeigu 10 metų jau praėjo?
Čia slypi vienas svarbiausių senaties instituto niuansų. Net jeigu ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, teismas vis tiek priima reikalavimą nagrinėti. Senaties teismas savo iniciatyva netaiko – ji taikoma tik tada, kai to reikalauja ginčo šalis. Taigi skolininkui neužtenka teismo posėdyje tylėti ir manyti, kad teisėjas pats paskaičiuos metus bei atmes ieškinį.
Jeigu atsakovas ieškinio senatimi nesiremia, teismas jos savo iniciatyva paprastai netaikys. Kita vertus, jeigu skolininkas tinkamai pareiškia reikalavimą taikyti senatį ir teismas nustato, kad terminas iš tiesų pasibaigė, tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Įstatymas kartu numato galimybę praleistą terminą atnaujinti, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties.
Sumokėjo skolą, o paskui sužinojo, kad buvo suėjusi senatis
Ar tokiu atveju galima pareikalauti pinigus grąžinti? Civilinio kodekso 1.133 straipsnis nustato, kad skolininkas, įvykdęs pareigą po ieškinio senaties termino pabaigos, neturi teisės reikalauti grąžinti to, ką įvykdė, net jeigu mokėdamas nežinojo, kad senaties terminas jau buvo pasibaigęs.
Senatis nėra vien kalendoriaus skaičiavimas
Prieš nusprendžiant, kad skola „per sena“, reikia patikrinti bent kelis dalykus: kada atsirado teisė reikalauti skolos, koks senaties terminas taikomas konkrečiam reikalavimui, ar terminas nebuvo sustabdytas arba nutrauktas ir ar skolininkas savo veiksmais nepripažino prievolės.
Todėl situacijoje, kai nuo skolos atsiradimo praėjo devyneri metai, tačiau prieš dvejus metus skolininkas raštu pripažino skolą ir pradėjo ją dalimis grąžinti, vien pažvelgti į pradinės sutarties datą nepakanka.
Ieškinio senatis nėra automatinis skolos trintukas. Kartais vienas 100 Eur pavedimas su žodžiais „skolos grąžinimas“ arba viena žinutė „iki Kalėdų viską grąžinsiu“ gali iš esmės pakeisti senaties skaičiavimą.
Todėl kreditoriui pavojinga per ilgai laukti, o skolininkui – manyti, kad vien praėję metai automatiškai reiškia, jog prievolės nebėra.
