Nuo šiandien visos šalies mokyklos vėl prisipildys vaikų klegesiu, o naujų mokslo metų pradžia bus paminėta Rugsėjo 1-osios šventėje. Daugelis tėvų nori ne tik palydėti vaikus į mokyklas, bet ir dalyvauti jų šventėje, ypač jei į mokyklą išlydi pirmokus ar dvyliktokus, tačiau ne retu atveju pasitaiko, kad tuo pačiu metu tėvams yra numatyta pareiga dirbti.
LR teisės aktai numato galimybę tėvams, auginantiems vaikus, gauti laisvą pusdienį nuo darbo Rugsėjo 1-osios šventėje, tačiau ši galimybė yra suteikiama ne visiems. Valstybinė darbo inspekcija nurodo, jog pagal galiojančius teisės aktus, apmokamas laisvas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną suteikiamas tik tiems darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, ir kuriems nepriklauso papildoma poilsio diena – mamadienis ar tėvadienis. Šiuo pusdieniu galima pasinaudoti Rugsėjo 1-ąją, palydint vaiką į mokyklą ar darželį, ir už jį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Na o laisvas pusdienis Darbo kodekso prasme yra ne mažiau kaip pusė darbuotojo darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog papildomą pusdienį rugsėjo 1-ąją gali turėti ir tėvai, auginantys darželinukus, tačiau dvyliktokus išlydintiems tėvams tokia teisė į laisvą pusdienį būtent rugsėjo pirmąją nebus suteikta.
Paprasčiausias būdas dirbančiam tėvui ar mamai gauti laisvadienį būtent rugsėjo 1 dieną yra prašyti tą dieną darbdavio darbuotojui suteikti mamadienį arba tėvadienį. Darbo kodeksas numato, jog darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama 1 papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per 3 mėnesius), darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų arba auginantiems du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, – 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu 8 darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.
Jeigu mamadienis ar tėvadienis darbuotojui nepriklauso, o vaikas yra vyresnis nei 12 metų tačiau ne vyresnis nei 14 metų, darbuotojui priklausytų laisvas pusdienis rugsėjo pirmą dieną ir darbdavys ne mažiau kaip pusę darbo laiko tą dieną turėtų atleisti darbuotoją nuo darbo pareigų atlikimo. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog darbuotojui, auginančiam vaiką iki 12 metų, teisės aktai suteikia galimybę pasinaudoti laisvu pusdieniu arba gauti mamadienį/tėvadienį, tik darbuotojas turėtų pasirinkti arba panaudoti darbuotojui priklausančią papildomą poilsio dieną (vadinamą mamadieniu ar tėvadieniu), arba rinktis sutrumpintą darbo laiką (laisvą pusdienį rugsėjo 1 dieną), tačiau dvigubos naudos – ir mamadienio, ir papildomo pusdienio tą pačią dieną – teisės aktai nenumato. Įstatymai suteikia papildomą galimybę darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų pasinaudoti laisvu pusdieniu būtent rugsėjo pirmąją dieną.
Jeigu pagal šeiminę situaciją mamadienis ar tėvadienis darbuotojui nepriklauso arba jis jau yra panaudotas, o darbuotojas neturi galimybės pasinaudoti laisvu pusdieniu rugsėjo 1 dieną, tačiau augina vaiką iki 14 metų, Darbo kodeksas tokiam asmeniui numato galimybę pateikti prašymą darbdaviui suteikti darbuotojui iki 14 kalendorinių dienų trukmės nemokamas atostogas ir darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti jam ne trumpesnes nemokamas atostogas, negu prašo darbuotojas, tačiau už šį laisvą nuo darbo laiką darbo užmokestis darbuotojui nebus mokamas.
Įstatyme nėra numatytas minimalus nemokamų atostogų terminas, todėl darbuotojas, auginantis vaiką iki 14 metų, galėtų reikalauti darbdavio ir vienos laisvos darbo dienos tam, kad galėtų dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje, už tokią laisvą dieną negaunant darbo užmokesčio.
Jei darbuotojas negali ar nenori pasinaudoti bet kuriuo aukščiau nurodytu būdu gauti laisvą nuo darbo dieną rugsėjo pirmąją, visuomet galima susitarti su darbdaviu dėl kasmetinių atostogų suteikimo šiuo metų laiku. Darbo kodeksas numato, jog bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės, tačiau šia galimybe pailsėti nepertraukiamai darbuotojai dažniau naudojasi vasaros laikotarpiu.
Kadangi teisės aktai nustato standartinį ne mažesnį kaip 20 darbo dienų (jei dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažesnį kaip 24 darbo dienų (jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinių atostogų laiką (su Darbo kodekse numatytomis išimtimis), rugsėjo 1-ąją darbuotojas gali prašyti darbdavio suteikti ir į kasmetines atostogas įeinančią poilsio dieną, už kurią darbuotojui būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis ir darbdavys tokias atostogas turėtų suteikti (vėlgi su Darbo kodekse numatytomis išimtimis), bet ši teisė darbuotojui nėra absoliuti ir dėl to tektų susitarti su darbdaviu.
