KET pažeidimą užfiksavo greičio matuoklis, bet automobilį vairavote ne jūs – kas atsako?

Greičio matuoklis užfiksavo jūsų automobilį, viršijantį leistiną greitį. Po kurio laiko gaunate administracinio nusižengimo protokolą, nors tą dieną automobilį vairavo sutuoktinis, pilnametis vaikas, draugas ar darbuotojas.

 

Pirmoji reakcija dažnai būna: „Kodėl baudą gavau aš, jeigu nevairavau?“

 

Atsakymas slypi pačioje automatizuoto pažeidimų fiksavimo sistemoje. Kamera mato automobilį ir jo valstybinį numerį, tačiau ne visada leidžia patikimai nustatyti, kas sėdėjo prie vairo. Todėl tam tikrais ANK nustatytais atvejais procesiniai dokumentai pirmiausia siunčiami registruotam transporto priemonės savininkui arba valdytojui.

 

Tačiau automobilio registracija jūsų vardu dar nereiškia, kad būtent jūs padarėte konkretų KET pažeidimą.

 

Kamera užfiksavo automobilį, o ne būtinai vairuotoją

Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnyje nustatyta speciali procedūra tais atvejais, kai tam tikri pažeidimai užfiksuojami ne juos galimai padariusio asmens akivaizdoje. Tai aktualu, pavyzdžiui, automatiniu greičio matuokliu užfiksavus greičio viršijimą ar tam tikrus kitus su transporto priemonės naudojimu susijusius pažeidimus. Tokiu atveju protokolas su administraciniu nurodymu, o įstatyme nustatytais atvejais – kitas atitinkamas procesinis dokumentas, pirmiausia gali būti surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).

 

Tačiau jeigu pažeidimą padarė kitas asmuo, įstatymas numato galimybę automobilio savininkui nurodyti tikrąjį automobilio valdytoją.

 

„Automobilį vairavo vyras.“ Ar to pakanka?

Vien tokio sakinio gali nepakakti.

Jeigu administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo ar nutarimo išsiuntimo dienos institucijai jos nurodytu būdu pateikti duomenis apie automobilį tuo metu valdžiusį ar juo naudojusį asmenį.

 

Reikia nurodyti ne tik vardą ir pavardę. ANK 611 straipsnyje numatyti ir kiti vairuotojo identifikavimo duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeris ir dokumentą išdavusi institucija.

 

Pateikus tinkamus duomenis, nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas procesinis dokumentas, o transporto priemonės savininkui surašytas dokumentas įstatymo nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu.

 

O jeigu automobilį vairavo darbuotojas?

Principas tas pats, tačiau įmonėms situacija praktiškai gali būti dar aktualesnė. Jeigu vienu bendrovės automobiliu naudojasi keli darbuotojai, po kelių savaičių gavus pranešimą gali kilti elementarus klausimas – kas konkrečiai tą antradienį 14.37 val. vairavo automobilį?

 

Todėl įmonėms naudinga turėti aiškią tarnybinių automobilių perdavimo ir naudojimo apskaitą. Maršrutų, automobilio perdavimo, darbo grafikų ar kiti teisėtai tvarkomi duomenys gali padėti nustatyti faktinį automobilio valdytoją.

 

Vien atsakymas „automobiliu naudojasi visi darbuotojai“ problemos neišsprendžia.

 

O jeigu neprisimenu, kas vairavo?

Tai viena sudėtingiausių situacijų.

Automobilio savininkui nustatyta pareiga pateikti įstatyme reikalaujamus duomenis nėra vien formalus institucijos prašymas. ANK 431 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą. Todėl ignoruoti gautą dokumentą ir tikėtis, kad situacija savaime išnyks, nėra gera strategija.

 

Gavus pranešimą verta patikrinti kalendorių, susirašinėjimus, automobilio perdavimo informaciją, parkavimo ar kitus turimus duomenis ir pabandyti objektyviai nustatyti, kas tuo metu naudojosi transporto priemone.

 

„Nurodysiu draugą – tegul bauda tenka jam“

Taip elgtis nereikėtų. Teisė nurodyti kitą vairuotoją nėra galimybė pasirinkti žmogų, kuriam patogiau perkelti atsakomybę. Institucijai turi būti pateikiami teisingi duomenys apie asmenį, kuris konkrečiu metu iš tikrųjų valdė transporto priemonę ar ja naudojosi.

 

Sąmoningai pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis gali kilti atskiras atsakomybės klausimas. Todėl „susitarimas šeimoje“, kad pažeidimą prisiims tas, kuriam bauda mažiau nepatogi, teisiniu požiūriu gali sukelti gerokai daugiau problemų nei pradinis KET pažeidimas.

 

O jeigu automobilį vairavo sutuoktinis ar vaikas?

Šeimos ryšys pats savaime nepakeičia pagrindinio principo. Jeigu automobilį vairavo Jūsų sutuoktinis, pilnametis vaikas, kitas giminaitis ar draugas, vien tai, kad automobilis registruotas Jūsų vardu, nereiškia, kad galite būti laikomas faktiniu pažeidėju, jeigu jį padarė kitas asmuo. Tačiau būtent savininkui tenka pareiga tinkamai sureaguoti į gautą procesinį dokumentą ir pateikti institucijai įstatyme nustatytus duomenis.

 

Ar galima tiesiog sumokėti baudą už kitą vairuotoją?

Čia būtina atskirti pinigų sumokėjimą nuo administracinės atsakomybės priskyrimo konkrečiam asmeniui.

 

Ypač svarbu tai suprasti tais atvejais, kai už pažeidimą gresia ne vien piniginė bauda, bet ir kitos teisinės pasekmės – pavyzdžiui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Todėl jeigu pažeidimą iš tikrųjų padarė kitas asmuo, nereikėtų vien dėl patogumo priimti procesinių pasekmių savo vardu. Atsakomybė turi būti sprendžiama to asmens atžvilgiu, kurio veiksmai yra administracinio nusižengimo pagrindas.

 

Ką daryti gavus tokį dokumentą?

Pirmiausia patikrinkite pažeidimo datą, laiką, vietą, automobilio valstybinį numerį ir tai, koks konkretus pažeidimas užfiksuotas.

 

Jeigu tuo metu vairavote jūs, tolesni veiksmai priklausys nuo to, ar sutinkate su užfiksuotu pažeidimu.

Jeigu automobilį vairavo kitas asmuo – nelaukite ir per įstatyme nustatytą terminą pateikite institucijai prašomus tikrojo automobilio valdytojo duomenis.

 

Jeigu kyla abejonių dėl to, kas vairavo, arba manote, kad pats pažeidimas užfiksuotas neteisingai, verta susipažinti su turima medžiaga ir tik tada pasirinkti procesinę poziciją.

Pasidalinti:

Šiame puslapyje

Table of Contents

Kitos publikacijos