Santuoka daugeliui pirmiausia asocijuojasi su emociniu ryšiu, bendru gyvenimu bei šeimos kūrimu, tačiau nuo santuokos sudarymo momento tarp sutuoktinių atsiranda ne tik moraliniai, bet ir aiškiai įstatymuose apibrėžti teisiniai santykiai, kurie daro įtaką asmenų turtui, finansams, atsakomybei vienas kitam bei santykiams su trečiaisiais asmenimis. Taigi kaip keičiasi asmenų teisės bei pareigos po santuokos sudarymo, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatė Daumantė Hinz – Sinicė.
Skaitytoja klausia: ”Ruošiuosi tuoktis ir, kiek man žinoma, po santuokos sudarymo keisis ne tik mūsų ateityje įgysimo turto režimas, bet keičiasi tiek mano, tiek antros pusės pareigos kitiems asmenims bei vienas kitam. Gal galite paaiškinti, kaip konkrečiai keičiasi asmenų teisės bei pareigos po santuokos sudarymo ir į ką reikia atkreipti dėmesį?“
Atsako LJAA narė, advokatė Daumantė Hinz – Sinicė:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad sudarę santuoką asmenys tampa lygiateisiais partneriais. Tai reiškia, jog nei vienas sutuoktinis neturi daugiau teisių ar privilegijų vien dėl lyties, pajamų dydžio ar šeiminės padėties. Abu sutuoktiniai turi vienodas teises ir vienodą civilinę atsakomybę tiek vienas kitam, tiek vaikams – ne tik santuokos metu, bet ir ją nutraukiant.
Svarbu tai, kad įstatymas neleidžia sutuoktiniams tarpusavio susitarimu atsisakyti tam tikrų pareigų, kurios kyla iš santuokos. Kitaip tariant, net jei vienas iš sutuoktinių „sutinka“ neprisidėti prie šeimos ar vienas kito išlaikymo, toks susitarimas teisiškai negalios, išskyrus atvejus kai sutuoktiniai sudaro vedybinę sutartį ir numato konkretų sutuoktinių tarpusavio turtinių santykių įgyvendinimo būdą santuokoje bei po jos pabaigos.Vienas pagrindinių santuokos principų – tarpusavio lojalumas ir pareiga remti vienas kitą.
Civilinis kodeksas numato ne tik moralinę, bet ir materialinę paramos pareigą. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, pagal savo galimybes prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Tai apima ne tik finansinius klausimus, bet ir kasdienį rūpinimąsi šeima, vaikais, namų ūkiu. Jei vienas sutuoktinis dėl ligos, nedarbingumo ar kitų objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie šeimos išlaikymo, šią pareigą didesne apimtimi turi prisiimti kitas sutuoktinis.
Santuoka taip pat sukuria bendras pareigas vaikams. Abu sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, švietimu, emocine gerove bei užtikrinti jų teises. Šios pareigos yra vienodos abiem tėvams nepriklausomai nuo to, kuris iš jų gauna didesnes pajamas ar daugiau laiko praleidžia su vaikais.
Dar viena svarbi santuokos pasekmė – teisė pasirinkti pavardę. Sudarydami santuoką asmenys gali pasilikti savo pavardes, pasirinkti vieno iš sutuoktinių pavardę arba sudaryti dvigubą pavardę. Nors tai dažnai laikoma tik formaliu klausimu, pavardės pasirinkimas turi reikšmės ir oficialiuose dokumentuose, ir ateities teisiniuose santykiuose.
Svarbu suprasti, kad santuoka nėra vien privatus dviejų žmonių susitarimas. Tai institutas, kuriam valstybė suteikia ypatingą teisinę apsaugą, nes nuo stabilios šeimos dažnai priklauso ir vaikų interesai, ir visuomenės stabilumas. Dėl šios priežasties sutuoktiniams pateikus bendrą prašymą nutraukti santuoką įstatymas numato sutuoktinių taikinimo institutą. Teismas arba notaras turi imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir gali iki šešių mėnesių paskirti terminą arba atidėti santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimą.
Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
