Šis klausimas aktualus ne vien išsiskyrusioms šeimoms. Vis dar pasitaiko nuomonių, jog vadinamieji mamadieniai ar tėvadieniai priklauso tik tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu ar tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau toks aiškinimas būtų pernelyg siauras. Taigi ką apie galimybes Rugsėjo 1-ąją turėti laisvą nuo darbo dieną turėtų žinoti kiekvienas tėvas, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatė Daumantė Hinz – Sinicė.
Skaitytoja klausia: ”Turiu priešmokyklinio amžiaus vaiką, tačiau vaiko globa priskirta vyrui. Rugsėjo 1-ąją pagal susitarimą su vyru aš vesiu vaiką į darželį. Ar galiu pasiimti vadinamąjį mamadienį ar gauti laisvą dieną darbe kitais pagrindais?“
Atsako LJAA narė, advokatė Daumantė Hinz – Sinicė:
Reikia atskirti dvi sąvokas, kurios kasdienėje kalboje dažnai suplakamos. Kai išsiskyrus nustatoma, kad vaiko gyvenamoji vieta yra su vienu iš tėvų, tai savaime nereiškia, jog kitam iš tėvų panaikinamos jo, kaip motinos ar tėvo, teisės ir pareigos.
Civilinis kodeksas nustato tėvų valdžios lygybės principą – tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, ar tėvų santuoka nutraukta. Tėvai taip pat turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus bei rūpintis jų sveikata, ugdymu ir vystymusi. Todėl jeigu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, tačiau mama realiai dalyvauja vaiko gyvenime – bendrauja su juo, jį prižiūri, rūpinasi auklėjimu, ugdymu ir kitais vaiko poreikiais, vien formalus gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu savaime neatima iš jos Darbo kodekse numatytų garantijų.Kitokia situacija būtų tuomet, jeigu kalbėdami apie „globą“ turėtume omenyje ne vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, o teisiškai apribotą motinos valdžią ar nustatytą vaiko globą kitam asmeniui. Tokiu atveju reikėtų vertinti konkretaus teismo sprendimo ir nustatytos globos turinį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra aiškiai išaiškinusi, kad mamadieniu ar tėvadieniu gali pasinaudoti ir išsiskyręs tėvas ar motina, kai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su kitu iš tėvų. Esminis kriterijus – ar darbuotojas iš tikrųjų aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, rūpinasi jo auklėjimu, skiria jam savo laiką ir dėmesį. Taigi nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, savaime nėra pagrindas darbdaviui atsisakyti suteikti mamadienį. Jeigu mama realiai dalyvauja vaiko gyvenime ir jį augina, ji gali turėti teisę į Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatytą papildomą poilsio laiką.
Atsakant į skaitytojos klausimą, reikėtų pažymėti, jog jeigu priešmokyklinio amžiaus vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, tačiau mama aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime ir jo auginime, ji gali turėti tokią pačią teisę į mamadienį kaip ir su vaiku gyvenantis tėvas. Jeigu šeimoje yra vienas vaikas iki dvylikos metų, tokia teisė reiškia vieną papildomą apmokamą poilsio dieną per tris mėnesius. Šią dieną galima planuoti ir Rugsėjo 1-ąją. Tačiau jeigu teisė į mamadienį egzistuoja, papildomas apmokamas pusdienis, skirtas vaikui palydėti į ugdymo įstaigą pirmąją mokslo metų dieną, papildomai nepriklauso.
Darbo kodeksas šią specialią garantiją numato darbuotojams, kurie teisės į mamadienius ar tėvadienius neturi. Taigi šioje situacijoje svarbiausia ne tai, kurio iš tėvų adresu oficialiai nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, o tai, ar mama iš tikrųjų dalyvauja vaiko auginime.
Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
