„Jei skirsiesi – nebegausi nė euro“, „viską persirašysiu sau“, „teisme liksi be nieko“. Tokios frazės skyrybų krizę išgyvenantiems žmonėms gali skambėti grėsmingai, ypač kai vienas sutuoktinis šeimoje uždirbo gerokai daugiau, jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas ar jis vienas tvarkė šeimos finansus. Tačiau sutuoktinio grasinimai savaime nesukuria teisinių pasekmių. Turto, vaikų išlaikymo ir kitus skyrybų padarinius lemia ne stipresniojo valia, o įstatymas ir konkrečios bylos aplinkybės.
Ar santuokoje įgytas turtas iš tiesų dalijamas per pusę? Pagal bendrąją taisyklę – taip. Civilinis kodeksas nustato, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai gali būti taikoma ir tada, kai konkretus namas, butas, automobilis ar kitas turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu.
Pradinė taisyklė dalijant bendrą turtą – sutuoktinių dalys yra lygios, tačiau tai nėra absoliuti “formulė” kiekvienai bylai. Įstatymas numato atvejus, kai teismas gali nuo lygių dalių principo nukrypti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat patvirtina, kad turto teisinis režimas ir jo padalijimas priklauso nuo konkrečių turto įgijimo, finansavimo ir kitų reikšmingų aplinkybių.
Todėl teiginys „aš uždirbau pinigus, vadinasi, viskas priklauso man“ savaime nėra teisinis argumentas. Šeimoje indėlis nėra matuojamas vien darbo užmokesčiu. Situacija, kai vienas sutuoktinis dirbo ir gavo didesnes pajamas, o kitas rūpinosi vaikais ar šeimos buitimi, savaime nepanaikina pastarojo teisės į bendrą santuokinį turtą.
O jeigu sutuoktinis pradeda slėpti turtą? Bandymas prieš skyrybas ištuštinti sąskaitas, perleisti turtą, nuslėpti pajamas ar kitaip sumažinti dalytino turto masę nebūtinai reiškia, kad kitas sutuoktinis šio turto neteko. Dalijant turtą nustatomas bendro ir asmeninio turto balansas, o teisė numato kompensacinius mechanizmus tais atvejais, kai bendroji jungtinė nuosavybė buvo sumažinta vieno sutuoktinio veiksmais.
Svarbu ir tai, kad vaikų išlaikymas nėra sutuoktinio geros valios klausimas. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir nutraukus santuoką. Todėl grasinimas „nemokėsiu alimentų“ pats savaime nuo šios pareigos neatleidžia.
Tam tikrais atvejais apsauga gali būti taikoma ir pačiam buvusiam sutuoktiniui. Teisė numato galimybę reikalauti išlaikymo, kai asmeniui jis objektyviai reikalingas, o sprendžiant dėl jo vertinamos konkrečios įstatyme nustatytos aplinkybės.
O kas nutinka šeimos namams? Net aplinkybė, kad būstas nuosavybės teise priklauso tik vienam sutuoktiniui, ne visada reiškia, kad kitas su vaikais po skyrybų privalės nedelsdamas išsikelti. Kai su vienu iš tėvų lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali suteikti teisę naudotis šeimos turtu ar jo dalimi – nustatyti uzufruktą iki vaikų pilnametystės.
Todėl skyrybų metu svarbiausia nepasiduoti finansiniam spaudimui ir nepriimti skubotų sprendimų vien dėl baimės. Net ir abiem sutuoktiniams susitarus, kad visas bendras turtas atiteks vienam, o kitam nebus mokama kompensacija, teismui kyla pareiga tikrinti, ar toks susitarimas nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų bei sutuoktinių ar kitų asmenų teisėtų interesų.
Skyrybose garsiausiai pasakytas grasinimas nėra stipresnis už įstatymą. Todėl prieš atsisakant turto, išlaikymo ar kitų teisių verta pirmiausia tiksliai išsiaiškinti, kas jums iš tiesų priklauso.
